Rojaus daržai

Dravenis buvo itin liūdnas.

- Kas nutiko?

Dravenis tylėjo...

- Kodėl neatsakai? Tikiuosi, esi gyvas ir sveikas? – bandė juokauti Guru Guru.

- Esu gyvas...

- Smagu, Draveni. Gyvam būt neblogai...

- Guru Guru, o Tu ar gyvas?

- Taip. Garantuotai taip.

- Kas gali patvirtinti, kad Tu gyvas? Kas gali garantuoti, kad tu esi Guru Guru?

- Mes! – choru sušuko Giedrė ir Guru Guru Mylimoji.

Guru Guru atspėjo Dravenio užuominą: viskas keičiasi, nieko nėra pastovaus. Kur tas vaikas, kuris statė pilis smėlio dėžėje? Ir kur bus Guru Guru po šimto metų? Tiek ir laukti nereikės...

Dravenis tarsi atsakė į Guru Guru klausimus, kurių ir nebuvo...

- Jau atvykau laimės autobusu, atsivežiau dėžutę akvarelinių dažų, laukiu lietaus... Nuspalvinsiu suodinus stogus vaiskiu, beribiu dangumi. – paaiškino Dravenis.

or play existence to the end (The Beatles, Tomorrow never knows, from Revolver, 1966)