Alkis

- Kaip jūs manote, kodėl sotus žmogus mąsto? – paklausė Guru Guru.

- Klausimas labai sunkus. Reikia paklausti kulinaro... – patarė Dravenis.

- Ar galima pasisotinti kultūra?

- Pavyzdžiui, eilėmis? – įsiterpė Giedrė.

- O gėlėmis? – paklausė Guru Guru Mylimoji.

Guru Guru pastebėjo pievoje besiganančias karves. Kilo daug minčių, ir viena buvo garsiai ištarta:

- Ar išsilavinimas trukdo valgyti?

- Galbūt didelė žmonijos dalis pastoviai badmiriauja, nes perdėm yra išprususi, išsilavinusi? – tarsi pritarė Dravenis.

- Visos bėdos dėl proto. Va parašė Aleksandras Gribojedovas vienintelę knygą "Vargas dėl proto", ir žinomas jau beveik du šimtus metų. Homo unius libri, vienos knygos žmogus, kaip ir vieno albumo grupės - kiek daug tokių garsių, kurios sukūrė po vieną, bet tikrai gerą albumą. O kiek žmonių moka tik vieną maldą ar mantrą, bet juk to visiškai pakanka, kaip ir vienos žmonos, vienų namų, vienų pusryčių. Kodėl tada žmonės tokie godūs? Kodėl milijardieriai nori dar milijardų, nors vienintelis jų milijardas (na gerai, gal keli ar keliolika?) galėtų išgelbėti labai daug gyvybių? Ar kažkokios (vėl tas pats žodis!) jėgos neleidžia, kad jie padėtų vargšams? Draveni, - sustoti negalėjo Guru Guru (logurėja?), - bet juk žmonijos kultūrai tie vienos knygos žmonės ar vieno albumo grupės padarė didžiulę. Akvinietis sakė, kad bijo vienos knygos žmogaus. O ko bijoti? Šventraščiai yra po vieną. Erazmo "Pagiriamasis žodis kvailumui" yra tokia gera knyga, kad kitos ir nereikia. O ar mes pykstame, kad Mikės Pūkuotuko autorius žinomas tik dėl šio puikaus personažo? O laukinis šuo Dingo, senis Chotabyčius, Maldororas, "Rugiuose prie bedugnės"?

- Guru Guru, tau nereikia bijoti, nes tu parašei daug knygų, - įkando Dravenis.

Itin agresyviai, gruobuoniškai sugurgė, sustaugė Guru Guru skrandis.

- Draveni, sustok prie kaimo užkandinės!

Draugai jau patogiai sėdėjo prie stalo ir laukė, kada padavėjas atneš patiekalus. Guru Guru neišlaikė ir įsiveržęs į virtuvę, griebė ką tik iškeptą picą tiesiai nuo padėklo. Kilo sąmyšis, panika. Guru Guru drakoniškai prarijo picą... Ir sugrojo vieno hito grupė.

- Kokia, ir kokio hito grupė? – jau virtuvėje pasiteiravo Dravenis.

Po kulinarinio skandalo, pavalgęs ir sotus buvo tik Guru Guru. Draugus mandagiai išprašė iš kaimo užeigos, nors Dravenis užmokėjo už picą ir paliko daug arbatpinigių. Automobilis riedėjo toliau. Dravenis vairavo, Guru Guru paskendo filosofiniuose apmąstymuose ir stropiai virškino picą. Damos piktokai komentavo gastronominę (o gal astronominę?) Guru Guru agresiją. O iškalbingose pievos karvės pritariančiai abejingai atrajojo... A viskas?

- O ką dar gali pasakyti Guru Guru?

... gal, kad sotus, sotaus neatjaučia... – pyktelėjo Giedrė.

- Alkanas sotaus irgi neatjaučia. Ypač, kai badavimą laiko vertybe. Bet grįškime prie hito... Renkuosi klasikos pavyzdį: Aramo Chačaturiano "Šokį su kardais". Niekas daugiau nežino, ar jis ką nors sukūrė.

... o tai labai džiugina...

skamba varpai

iš kur

nežinai

nežinau

nes

ant

varpo

kabau