Pradžia / Radikaliai
 

Laimė

Dravenis važiavo nežinia kur. O draugai mėgavosi beprasme kelione. Jokių aukštų tiesų aptarimo – tik greitis. Gal tai – laimė? Šiuo atveju reikėtų etimologiškai atsitraukti, nes laimės sąvoka labai veiksli. Guru Guru galėtų daug pasakyti, bet jis tylėjo. Ir kodėl? Galbūt laimė – tai sugebėjimas prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių. Laimės sąvoka yra keista ir gąsdinanti. Galbūt, laimė - tai privilegijuotų visuomenės sluoksnių žaidimas, siekiant sukelti žemesniųjų pavydą?

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2016 m. Balandžio 01 d., 10:41
Skaityta: 38 k.
Laimė

Tiesėmis važiuoti jau nebepavyko. Diena buvo neeuklidinė, dangus nerodė saulės, debesys buvo niūrūs, o kelias tartum pats susisuko į spiralę, iš kurios ištrūkti, rodės, nebepavyks. Guru Guru mąstė apie laimę. Lai-mė. Du, tik du skiemenys, o kiek daug juose telpa. Galima dainuoti lailailai, jei laimingas, ir mekenti galima... O jei nelaimingas, tie du skiemenys tampa beprasme mantra. Bet argi mantros būna beprasmės? O gal tiesiog reikia kartoti, kaip kad moko koučeriai: aš laimingas, laimė, lai-mė, laaaaai-mėėėėė? Guru

Guru pasisuko į Dravenį su klaustuku veide.

- Tik nebandyki mantrų suteršti laimės, ne-laimės paieškomis, mantros išvalo protą nuo teršalų... Mantros - tai ne laimes formulės. Mes perdėm piktnaudžiaujame mantros terminu... Mantros - tai meditacijos dalis, o man meditacija - TAI Bugie wugie šokis...

- Norime šokti! - pritarė damos.

Dravenis privažiavo prie smuklės "Šokis be kaukių", ir visi išlipo. Keliautojus pasitiko žilagalvis administratorius:

- Aš Arminas Duobė - kviečiu išgerti ir pašokti...

Bugas vugas ir mantra, vot što prapisal doktor. Šokama ilgai, besisukant ratu, žinoma, kad kaip dervišai, kaip dar kitaip, kol galva susvaigsta ir pats kūnas kartoja zikrą, be žodžių, bet tikrą.

Guru Guru pasinėrė į šokio bangas, virpesius, traukulius, kritinėjimus, pasivoliojimus ir nejučia "nusišoko" iki pelkės. Jį pasitiko Laimė.

- Dabar šoksi su manimi!

- Kad nemoku, - atsitokėjo Guru Guru.

Ir patvirtino savo nekintančias nuostatas keliais konvulsiškais judesiais. Bet Laimė nepasitraukė.

- Nenori būti laimingu?

- Ne! – surėkė Guru Guru.

Ir Laimė pažaliavusi (gal pyktai, o gal dėkingai?) pavirto Giltine su aštriu dalgiu - litovka... Visi lietuviai staiga pavirto litovcais ir nupjovė Žalčiui norą būti kitokiu. Guru Guru verkė stebėdamas mitologinę egzekuciją, ir suprato, kad laimingas nebus niekada... O kvailys Dravenis smuklėje vis dar šoko su Giedre ir Guru Guru Mylimaja... Ir tegul... Guru Guru užsimerkė ir pamatė, kad visa Lietuva šoka klumpakojį. Mediniai batai - tai laimė, ir dar garsioji kepurinė. Skudučiai... O ko dar reikia iki pilnos Laimės?

Dūdmaišio.

Komentarai