Dogma

- Žinau – reikia važiuoti tiesiu patikimu greitkeliu, bet aš kliedėtojas... Tiesus kelias – tai Tavo, Guru Guru, teritorija... Jūs visi galvojate, kad aš noriu krėsti nesąmones? Gal ir taip... Kitaip nemoku...

- Ir aš kitaip nemoku... Atsibodo eruditai, „tiesių“ kelių adeptai... Man reikia prasivalyti smegenis Žaidimu.

- Džiugu girdėti... Svarbiausia padaryti PIRMĄ gerą ėjimą...

- Taip. Jūs visi teisus. Valtys, kalnai... Mes romantikai...

- ... o kelionė tęsiasi... Mes KELYJE! , trasoje...

- Trasos po žeme... keliai virš žemės... o kas tarp jų?

Geras Guru Guru ėjimas... Galima būtų išsisukti iš klausimo, bet Dravenis atsakė:

- Gal karstai, kuriuose užkasti skeletai... Gal dogmų įteisinimas, gal mirties garbinimas...

- Taip, TAIP. Ten dogmos, daug dogmų, plyšelis plonas, bet jame nanobūdu sukvantinta beprotiškai daug dogmų... Kiek žmonės jų sukūrė...

- Ar gali būti dogma suprasta, kaip asmeniškas estetinis fenomenas? - paklausė Guru Guru Mylimoji.

- Dogma yra anti-estetika. Labai asmeniška, labai visuomeniška ir labai fenomenali. Bet su estetika jai labai anti.

- Bet puokštė gėlių, padėta reikalaujant "sparnuoto gyvačiaus" adeptui ant kruvinos aukos altoriaus ar yra estetiška? - paklausė Giedrė.

- Europa reikalauja aukų.

- Europa - moteris, - pasipiktino Guru Guru Mylimoji, - ir vyrai turi aukotis...

- Tai dogma.

- Dravenis nusijuokė ir spustelėjo akseleratorių:

- Taip, tai dogma. Kažkoks filosofas pasakė, kad moteris turi užimti Dievo vietą ir būti garbinama. Man regis, kad visi vyrai (bent jau Europoje) yra po moters padu. Prisiminkime garsųjį Liuterio gesta, kaip jis padėjo moterišką batelį ant lovos ir pasakė, kad nuo dabar (po reformacijos) bus dailiosios lyties valdžia...

- Groja DOGMA daina...

Iš komunikacinės tamsos, ar jos pertekliaus gelbsti tik radijas. Muzika apramino įsiliepsnojusį ir pavojingą ginčą.

Moteris mus pagimdo ir palieka vienišus, amžinai ieškoti tikrosios meilės.

Groja liutnia. Po septynių penkiolika.