Kalnai

- Reikia kalnų... - itin protingai (argi?) pastebėjo Dravenis.

- Aukštų, snieguotų... - pritarė Guru Guru Mylimoji.

- Bent trijų Kailašų... - ironizavo Guru Guru.

- Aš nejuokauju, nejuokauju, - nepasidavė Dravenis, - mūsų šaunieji protėviai masiškai statė piliakalnius. Ir kodėl? Pilims, Alkoms? Ne! Jie neturėjo galingų technologijų... Deja, deja...

- Kokia nelaimė...

- O jeigu dabar pastatyti aukštus kalnus, neatpažįstamai pasikeistų šalis...

- Guru Guru, tapki kalnų statytoju, - beveik maldavo Giedrė.

- Žemosios žemės - yra tokia šalis. Lygiosios lygumos - galėtų būti dar viena. Kad visa šalis būtų visiškai lygi. Lygi visiems. Ir lygiu paviršiumi. Jokių kailašų, K2, K3 ar net K4.

Dravenis sustabdė automobilį ir iš bagažinės paėmė kastuvą.

- Guru Guru, padaryk kalną tuoj pat, nes esi dvigubas Guru - 2G...

- Ne, MES - BALTAI. Mūsų daug. Todėl darysim kuklų, bet labai svarbų Baltų kalną. Visų baltų. Tų, kurie myli Lietuvą, Latviją ir tuos baltus, kurių nebėra...

Kiekvienas piliakalnis – tai aukščiausias kalnas. Kitų neturime. Kitų nereikia...

Kiekvienas baltas – tai MES...

MES gyvi...