Lager beer / Bear lager

- Viskas žymiai blogiau, - karčiai pastebėjo Dravenis, - Galigantas išgaudė visus aksominio požemio menininkus ir uždarė kūrybinio auklėjimo stovykloje (lageryje), juos girdo lagerio alumi (lager beer) ir maitina kepta duona su česnakais...

- Labai humaniška... – pastebėjo Giedrė.

- Tai kur važiuosime?

- Į lagerį...

Lietuva, o gal kita, labai panaši šalis, buvo sala, apsupta ne vandens, bet sausumos. Keista sala, kurioje skęsta visi talentai, o išplaukę svetur – dirba juodžiausius darbus. Retas kuris pralaužia ledus. „Chrysler“ skuodė, lėkė, važiavo tiesiu greitkeliu, o Dravenis lenkė visus automobilius.

- Kur taip skubi? – pasibaisėjo Giedrė.

- Į Galiganto lagerį...

"Chrysler" link lėkė nenustatyto galingumo automobilis. Turbūt labai ekologiškas ir ekonomiškas, nes tartum skriejo įelektrintu žemės paviršium.

- Ieškau prasmės, - netikėtai pasakė Guru Guru.

- Juk jau seniai radai, - nusistebėjo Dravenis.

- Radau tikėjimą, prasmė kaskart kinta, ji nestovi vietoje.

- Vežu Tave į stabilią prasmę! - pažadėjo Dravenis, - prasmė nesikeis, bus ta pati - pasprukti iš lager beer zonos... O tu nestovėsi, nesustygsi vietoje... Blaškysies girtas... Kaip gaila, Tavo autorinės kalbos logika yra pajungta egoistiniam postrigavimui, todėl reikia koncentruotis ne į fasadinį, demonstracinį Tikėjimo postulavimą, bet
stengtis tapti laisvu... pažinti savo Tikrąją prigimtį...

- Mano tikrąją prigimtį žino paslaptinga ligoninės darbuotoja, kuri žino tikslų gimimo laiką, net sekundę...

- Guru Guru, Tu labai kukliai vertini savo pasiekimus intymiai bendrauti su ligoninės darbuotojomis. Ir ne tik... Įtariu, kad visos damos slaptai ir atvirai dūsauja dėl Tavęs...

- Kad nepamenu, gi labai jau mažas buvau... – kuklinosi Guru Guru.

- Draveni, sustok! - pyktelėjo Giedrė.

- Jūs, vyrai, esate bejausmiai stuobriai, - pritarė Guru Guru Mylimoji.

Damos išdidžiai išlipo, ir įlipo į tą paslaptingą, modernų, elektrinį superautomobilį. Už vairo sėdėjo Galigantas. Referentas draugams parodė vulgarų gestą.

- Ir stuobrys turi jausmų. Turiu galvoje medį. Dravenis turėtų sutikti. (LKŽ: stuobrỹs 2. S.Dauk, I, Kos37, L medžio galas, šiekštas: Įpratome, kad kiškiai, voverės iš panemunės miškų ant stuobrių plaukia, stirnos salose išsigelbėjimo laukia per pavasario polaidį sp. Pastatė boba katilą, stuõbrį ankasė an atšlaimo, pririšė vilką GrvT128. Pakėliau tą stuobrelį, bet tuoj į pjaulus subyrėjo Skrd.)

- Guru Guru, Tavo samprotavimai mane nuramino... Nereikėjo jaudintis, nervintis, pratrūkti pykčiu... Bet norėčiau išgirsti, kaip mes gelbėsime damas?

- Jos visada pačios išsigelbėja...

- Tu teisus, musų damos "pribaigs" net ir Galigantą...

Ir iš tiesų nuvažiavę kelis kilometrus, draugai pastebėjo ant asfalto stovinčias merginas. Tai buvo Giedrė ir Guru Guru Mylimoji. Dravenis sustojo, išlipo ir paslaugiai atvėrė "Chrysler" dureles. Keista kelionė tęsėsi...

- Galiganto fenomenas suformavo naujo mąstymo matricą, įgalinančią giliau pažinti rytų Europos kultūrą...

- Nutilk, Draveni! – surėkė Giedrė.

Dravenis sustabdė automobilį ir draugai išbėgo į pievą. Jie grįžo su didelėmis puokštėmis laukinių gėlių. Merginos buvo laimingos. Visi verkė...

Damos išnyko, lyg jų nebūtų buvę. Danguje pasigirdo čaižus šluotų krebždėjimo garsas.

Raganų skraidymo metas...