Kai pervargimas pasiekdavo tam tikrą ribą, jis nebesuvokdavo, ką ir kodėl reikėtų daryti. Buvo tai, ką daryti "privaloma". Būtinieji dalykai. Tačiau motyvacijos daryti dar ką nors nelikdavo. Kartais padėdavo knygos. Campbell'o herojus su tūkstančiu veidų buvo jo mėgstamas personažas (arba jis buvo to herojaus personažas). Tuomet kaip karalaitis Penkiaginklis jis žmogėdrai milžinui sakydavo, paklaustas, ar nejaučia mirties baimės: "Milžine, kodėl turėčiau bijoti? Kiekviename gyvenime vieną kartą ištinka mirtis. Be to, pilve turiu ginklą - žaibą." (p. 99)
Žinojimo ginklas, tūnojęs Būsimojo Budos ankstesnės inkarnacijos pilve, leido jam suprasti, kad pasmerktas tas, kuris kliaujasi vien fizinėmis savybėmis. Pakilimas metafizikos link padėdavo jam pamiršti koldūnus, mažą algą ir kitas malonias smulkmenas.