Mes dar neišėjom. Romanas. 2. Rapolo Gniūžtės ryžtas

Rapolas Gniūžtė nebuvo ryžtingas. Kartais ryždavosi draudžiamoms įstatymais (tuomet fone grodavo Judas Priest klasika Breaking the Law*) neapykantos kalboms, planuodavo, ką ir kaip negražaus pasakys tiems, kurie jam nepatiko ar jį įskaudins, bet, kol suplanuodavo, pyktis pranykdavo.

Tąsyk net ir tokiam neryžtingui žmogėnui reikėjo užbaigti, kas nebaigta. Prieš išeinant visam laikui reikėjo išeiti iš mažesnių erdvių.

Apšmeižtas Rapolas jau metė akademinio pasaulio saldžias viliones, atsisakė bendravimo su jį išdavusiais prisiplakėliais, o svarbiausią žingsnį planavo taip kruopščiai, kad galiausiai jo net nebesinorėjo daryti. Tiksliau, mintyse jis tai jau buvo padaręs, tereikėjo ištarti savotišką šahadą.

Kai Rapolą Gniūžtę priėmė į Absurdistano rašytojų sąjungą, jo vienas prasigėręs tipelis paklausė, kodėl šis stojąs į ją, juk pats parašęs knygą, kad niekada nestotų į jokią sąjungą savo noru. (Rapolas tikrai nepriklausė jokioms partijoms, organizacijoms, sambūriams ir kitai kolektyvinei veiklai. Jis buvo individualistas. Todėl ir buvo parašęs knygą Nestosiu niekur, ant nieko ir niekada.) Tuomet Rapolas atšovė, kad pats stojimo faktas yra absurdas, todėl įstoti į tokią sąjungą būtų logiška. Publika, davusi žalią šviesą pasivadinti oficialiu rašytoju, kvatojosi ir plojo šunučių.

Dabar Rapolas suprato: yra laikas stoti į sąjungas, bet yra laikas ir jas palikti. Ilgai repetavo atsisveikinimo kalbą, kol, priėjęs sunkias duris, ją pamiršo. Nusispjovė ir nusprendė džiazuoti.

Publikos nebuvo daug, bet akys buvo smailios, ausys stačios. Išstoti? Ko tau trūko, vaikeli? Na ir kas, kad mes tau nė sentavo nedavėm, na ir kas, kad ignoravom, neleidom knygų? Tai juk Absurdistanas. Argi nesuvokei, kur stoji? Juk tavo kaip jauno mokslininko stipendiją irgi suteikė ne tau, o nieko nenuveikusiam žymaus žmogėno vaikui. Tai normalu Absurdistane, vaikeliuk.

Nesuvokiau tada, tyliai atsakė Rapolas ir niūnuodamas išėjo. Formalumus sutvarkys patys.

* Visi pakursyvinti žodžiai reiškia šiek tiek daugiau nei nepakursyvinti, kaip tai esti moksliniuose darbuose ir kultūrasklaidoje.