Ir ko tik jis neprirašė per tą savaitę. Kadangi buvo nebloga nuotaika (tuščia, ramu, niekas netrukdo dirbti, žmonos ir vaikų nėra, viršininko irgi), tai gandai būdavo linksmi, pozityvūs ir net raminantys.
Vienas jų bylojo: „Kelininkus, kaip ir kiekvienais metais, šiemet žiema nenustebins. Nes ji neateis.“ Matydami, koks oras, žmonės uoliai tikėjo Maiklu.
Žmonėms patiko ir toks gandas: „Į miestą atvyksta žymus klounas, kuris vyną vers vandeniu.“ Susirinko daug blaivininkų ir sveikuolių, o prekybos centrų bosai ėjo iš proto. Vynas ir kiti stiprieji gėrimai tikrai virto skaidriu šaltinio vandenėliu.
Maiklas parašė net apie Krampą: „Kad ir kaip laukiate Kalėdų senio ar Senelio šalčio (priklausomai nuo įsitikinimų), gerokai anksčiau pas jį ateis Krampas. Tiesa, Krampo nakties nereikia bijoti, nebent jūs esate labai negeras.“
Galiausiai Maiklo fantazijos akumuliatorius nusėdo ir jis ėmė rašyti visokius niekus, pvz., apie politiką, kurios nekentė Reptilijus (širdyje mylėjo, bet ne tuos, kurie valdė).
Ir vieną dieną atsitiko STOP mašina net benzina situacija. Maiklas nežinojo, ką rašyti, o kolegų vis dar nebuvo. (Gal jie išvis išnyko, pagalvojo Maiklas ir net norėjo apie tai parašyti, bet paskui prisiminė, kad apie ANA darbo užkulisius rašyti draudžiama.)
Ir jis parašė vietoje gando: „Cha cha cha.“ „Laikų“, pasidalinimų, komentarų buvo tūkstančiai. Žmonėms trūko juoko. Štai kaip... Ne gandų... Žmonės tiesiog atprato būti linksmi, jiems patiko gandai ir merkantiliškos nesąmonės...
Naujasis Absurdistanas, 2015 m. (gandas apie jį – kitą kartą)