MAIKLAS. Romanas. Be nuodėmės

- Taip... – šiurpo Maiklas

- Džiugu girdėti... Man neramu, nes tu dažnokai krenti į skepticizmą, ar tau atrodo, kad ANA pastangos beprasmės, bevertės?

- Ne... – kraupo Maiklas. 

- Skepsis... Kam jis, motorų ir gaudesio amžiuje? Mums reikia gandų! Neįveikiamų gandų! Maiklai, aukščiau nosį! - moralizavo Reptilijus.

Maiklas iš gėdos norėjo palįsti po stalu, pabėgti į tolimus kraštus, Pamiršti ANA...

- Bose, man kartais atrodo, kad žmonėms nepadeda gandai... Jiems reikia kažko kito...

- Nesąmonė! Žmonėms reikia gandų, kad galėtų apkalbinėti kitus. Žmonėms reikia gandų, kad jie suteiktų viltį, kad jie ne patys nuodėmingiausi ir kvailiausi pasaulyje. Žmonėms reikia vilties. O labiausiai žmonėms reikia... Nesąmonė visa tai, Maiklai. Žmonėms nieko nereikia, jie kvaili. Ką jiems duosi - tą skaitys. Žmonės negalvoja, nemąsto, nemintyja, nemedituoja, nesimeldžia (vienetai...). Todėl aš kadaise išstojau iš baisios sektos ir tapau ateistas. Ir pamėgau gandus. Ir įkūriau ANA. Žmonės patenkinti. Jiems nebereikia galvoti. Jie gauna viską suvirškintą ant lėkštutės, kad galėtų bent pusdienį pletkavoti apie ką nors. Taip stumia savo beprasmes dienas nuo gando prie gando... O mes juos valdom. 

- Bose, aš jaučiu, kad senka mano jėgos... Aš vienas negaliu aprūpinti visą šalį gandais... Man reikia poilsio. Pavyzdžiui - kurorto, sanatorijos, mineralinio vandens, purvo vonių...

- Maiklai, pamiršk purvo vonias, - įspėjo Reptilijus.

- Kodėl? Tai paskutinė ir vienintelė viltis...

- Didžioje Pelkėje aš turiu privačią gydyklą. Nenoriu būti apkaltintas supainiojęs švarius ir purvinus interesus. Noriu nuo higieniškos visuomenės paslėpti savo versliuką, todėl dabar aš pats sukūriau gandą. Mokykis!

Dienos gandas (kiekvieną kartą - vis kitoks, ANA garantuoja)

ANA kartą buvo paskelbusi, kad atidarytas naujas kurortas, kur kiaurus metus, ir net  vasara, gydomi sveiki žmonės. Apie jį galima sužinoti tik paskambinus trumpuoju numeriu 0000. Malonus balsas pasakoja apie kurorto privalumus. Ten viskas už dyką. Bet ne visiems, o tik tiems, kas prisiskambina. Tikimybė prisiskambinti artėja prie 100 proc. Tai nebuvo tiesa, bet nebuvo ir melas. Kodėl? Apie tai - kitame Dienos gande. 

ANA inf.

- Bose, aš prisiskambinau... Noriu kartu su Julija išvykti, pailsėti... bent vienai dienai... Bose, pasigailėkite manęs! Aš pervargęs, išsekęs, susibaigęs, numeliuoruotas...

- Gerai, važiuok. Tik parvežk man apuokinių alyvų. 

„Apuokinės alyvos mokslinėje literatūroje vadinamos priešmirtiniu karališku desertu“ – visiškai be jokio garso pagalvojo Maiklas. 

- Tu kažką pasakei?

- Galvoju apie kelionę...

- Paskubėk, kol aš neapsigalvojau...

Reptilijus buvo tikras gyvačius, ko gero, galėjo skaityti žmonių mintis. Telepatas. Tai reiškia – patas, ne šachas ir ne matas. Pusėtina pabaiga. Saugiai gaudė BMW variklis, todėl Maiklas nutarė patikrinti savo žinias, išprusimą, išsilavinimą ir kompetenciją. 

- Julija, norėčiau pakalbėti su tavimi rimtai...

- Aš visą laiką laukiau šio pokalbio, - nudžiugo mergina.

- Man baisu: cenzūra – tai amžiaus cenzas, man tik 25, bet aš greitai būsiu jau senas... O cezūra tai Cezario r... Ne, kažkas ne taip. 

- Nesąmonė, - pasipiktino Julija.

- Ne, tai šalies politika, paremta logistika, sandėliais, pakrovimo ir iškrovimo darbais, gruzčikų išmintimi, logiškom politinėm nuolaidomis. Gal aš tapsiu akcija, daugiamečiu nepaskandinamu gandonešiu?

- Maiklai, tu kažką supainiojai...

- ANA nedovanoja klaidų! Manęs laukia areštas, tardymas, karceris... Kartuvės... Girdėjau (ir tai nebuvo gandas!), kad absurdistano šalyse žymiai šiurpiau susidorama su oponentais (nežinau ką reiškia šis žodis?), nei autoritariniuose režimuose. Bet žinau, kad autoritarizmas – tai automobilizmas. Dabar aš vairuoju automobilį. Ar aš sunkiai nusikalstu?

- Maiklai, visa tai melas ir propaganda, o ne gandas. 

- Julija – tu teisi...

- Ne, tai tik gandas, kad aš teisi.

Dienos gandas (kiekvieną kartą - vis kitoks, ANA garantuoja)

ANA kartą buvo paskelbusi, kad žmonės suklaidinti. Mieste nėra automobilių. Tik kinkomasis transportas. Vienas taksi vairuotojas pasakojo nuolat sapnuojantis, kad vairuoja rikšą. Tai nebuvo tiesa, bet nebuvo ir melas. Kodėl? Apie tai - kitame Dienos gande. 

ANA inf.

Maiklo rankos drebėjo. Jis įjungė radijo imtuvą. Saloną užliejo estradinio simfoninio orkestro garsai. Reptilijaus muzika. James Last & Orchester - Non Stop dancing 1976. Dabar viskas bus dovanota. Visos Maiklo nuodėmės neutralizuotos. Galima ilsėtis. 

Ir staiga kad subliaus Sepultura iš už kampo: ON A PALE GREY SKY WE SHALL ARISE... Maiklas suprato. KAŽKAS bus. 

Absurdistanas, 2015 m.