MAIKLAS. Romanas. Teisingas žmogus

Teisingas žmogus skleidžia apkalbas, prasimanymus ir gandus, bet niekada nieko nešmeižia. Ši tezė tapo Maiklui atrama, paskata, orientyru. Gandas yra virš kasdienio gyvenimo. Taip visada yra. Taip ir bus.

Nostalgijos interliudijos gandų mėgėjams. Nr. 1

Maiklas žinojo daug gandų, be abejo, daugelį jų parašęs iš karto užmiršdavo, įdomesnius užsirašydavo ir prie bokalo pasakodavo bičiuliams. Tačiau būdavo tokių gandų ar tiesiog keistų žinių, tikrų ar netikrų, kurios keldavo nostalgiją. Maiklui nostalgiją kėlė tai, kad vaikystėje save jis vadino ne Maiklu, o Miltonu. Kodėl? Nežinia. Bet jis buvo visiškai įsitikinęs, kad yra Miltonas. Vėliau paskaitė apie "Prarasto rojaus" autorių Džoną Miltoną, net prisikūrė teorijų (kai jos buvo populiarios), kad jis buvęs tas pats Miltonas praeitame gyvenime. Greičiausiai visa tai niekai, tačiau tai Maiklui kėlė nostalgija. 

Kaip ir suvokimas, kad vaikystė buvo kažkas nuostabaus, ko jis net tada nesuvokė, kas labai greitai prabėgo ir niekad negrįš. Maiklas bijojo pasenti, o dar labiau – kažkam įsipareigoti, netekti asmeninės laisvės. Jis prarasdavo merginas, tik todėl, kad, pasigirdus pirmiems mendelsoniškiems virpesiams, sprukdavo į krūmus. 

Kaip ir suvokimas, kad jis buvo kažkas iki šio gyvenimo, vertė bijoti dabarties, gyventi pilnavertį gyvenimą. Bet labiau į tai gilintis Maiklas nenorėjo. Jis nebuvo filosofas. Bet mėgo lėkštai samprotauti, „filosofuoti“. Perliuku tapo jo garsi frazė: „Šiuolaikinis žmogus turi pastoviai narkotizuotis. Kitaip – neišliks“ Maiklas nebuvo alkoholikas, nes bijojo bet kokios priklausomybės, bet po penkto bokalo, kvailos mintys užsimiršdavo ir jis ryte vėl grįždavo į normalų ANA gyvenimo ritmą. 

Maiklas nemėgo politikos, bet gudriai slėpė šią tiesą. Jei Reptilijus sužinotų – galas karjerai. ANA redaktorius liepė, nuolat sekti naujienas, tol kol naujienos ateis pas jį... Gudrus tipas... Bet Maiklas neturėjo jokio informacijos šaltinio. Gandas ateidavo pats. Štai kur atsakomybė! Štai kur pareiga, todėl Maiklas negalėjo išduoti paties savęs. 

Kartą Julija paklausė:

- Ar tu pyksti ant Reptilijas?

- Oi, kaip aš galėčiau pykti ant Boso?  

- Taip, dėl gero gando aukotis reikia... 

Bet Julija žinojo, kad Maiklas dėl nieko nesiaukoja. Jis egoistas. Visi meluoja (kaip ir jis, profesionaliai), žmonės nesikeičia, o pasaulis yra didelė šiukšliadėžė. Joje, tiesa, kartais pasitaiko neblogų dalykų. 

Absurdistanas, 2015 m.