MAIKLAS. Romanas. Progresyvūs gandai

Dienos gandas (kiekvieną kartą - vis kitoks, ANA garantuoja)

ANA nė karto nebuvo paskelbusi apie Lietuvos fabrikus, naujas įmones, šimtus tūkstančių naujų darbo vietų. Klaida, tiksliau, apsileidimas bus atitaisytas. Kaune vartus atvėrė naują, ką tik pastatyta elektroautomobilių gamykla „Nemunas“, sukurta 10 tūkstančių naujų darbo vietų. Čia tik pradžia, gera pradžia. Tai nebuvo tiesa, bet nebuvo ir melas. Kodėl? Apie tai - kitame Dienos gande. 

ANA inf.

Reptilijus buvo sužavėtas:

- Šaunuolis... Išlaikytas stilius ir mintis yra... O įtaiga – stulbinanti! 

Kažkodėl, parašęs šį gandą, Maiklas nuliūdo...

Prabėgo energinga diena. Drebėjo visa šalis. Visi ieškojo naujos gamyklos, bet niekas nerado. Jėga! Jau vakaras. Maiklas namuose varto seną pašto ženklų albumą. Jis mėgo kolekcionuoti kolonijas, lotynų Amerikos šalis, senus Lietuvos, Latvijos ir, be abejo, Estijos pašto ženklus. Atšalo arbata, Maiklas gėrė tik karštą, deginančią arbatą. Abejingai išpylė į kriauklę... Nepagailo, nė kiek... Štai toks pasaulis, gandai atvėsta kaip arbata ir tampa bereikalingi. Todėl reikia naujų gandų! 

Kartą koridoriuje Maiklą pasitiko katinas ir pasiprašė nakvynės.

- Deja, aš mėgstu vienatvę ir net po vedybų (nepamenu kiek kartų skambėjo mendelsono garsai) lieku vienas, todėl, gerbiamas tigriuk, keliauki kitur!

Maiklas iš tikro nemėgo gyvūnų. Ir ne vien todėl, kad jie nekreipė jokio dėmesio į gandus. Gyvūnai buvo dar blogesni nei žmonės. Lojo, kniaukė, kriuksėjo ir tuo šiek tiek priminė gandų mėgėjus. Žmonės (daugelis jų) iš tikro realybėje buvo kiaulės, šunys, žąsinai, gaidžiai ir avinų banda. Todėl Maiklas ir nemėgo realybės. Jam patiko absurdas. Jam patiko gandai.  Bet Maiklas bijojo klasikinio, beketiško absurdo. Jam imponavo politinės, kultūrinės ir verslo nesąmonės, kurias aprengdavo puošniu (postbarokiniu) rūbu Maiklas buvo gandų dizaineris... 

Absurdistanas, 2015 m.