MAIKLAS. Romanas. Širdies reikalai ir dar kai kas...

- Tu mane pamiršai...

- Aš vedęs?

- Ir kas tavo žmona?

- Selma...

- Selma Ottilia Lovisa Lagerlöf?

Nereikia nustebti tokiu išprususiu Julijos klausimu, nes ji, pernai baigusi filologijos studijas, didžiulės protekcijos dėka sugebėjo įsidarbinti ANA valytoja. Kokia aukštojo išsilavinimo vertė? Didelė! Už studijas sumokama daug, o rezultatas...

- Bet aš girdėjau mendelsonišką skambėsį...

- O dabar?

- O dabar skamba varpai. Tik neklausk, kam skambina varpai... Ernestas klydo... Kaip gerai, kad skambina ne man... Aš nevedęs! Laisvas! Valio! Bet kažkaip liūdna, nedžiugina manęs vienatvė... Gal nueikime po darbo į kokį koncertą?

- Gerai, nueikime... Tik jokių barų, užeigų, restoranų, klubų...

- Aš beveik negeriu.

- Beveik? 

Abu pradėjo juoktis. ANA redakcijoje tapo šilta ir jauku.

Koncertai padeda pamiršti muziką. Tik riksmas nugali triukšmą, sklindantį iš nesuderintų stygų. Jau nebeliko nė vieno klasikinio roko akordo. „Skystas“ metalas atbaido ne tik žiurkes, bet ir varnas. Tuštėja salių stogai, verkia cinkuota skarda, rūdija, blunka sienų dažai, prislėgti purvinų grafičių. 

Salė buvo apytuštė, kažkas sėdėjo ant grindų, kiti abejingai riogsojo kėdėse, bet patys energingiausi klausytojai bandė išplėšti gitarą iš vokalisto rankų. Pavyko. Muzikantas pakėlė rankas, bet incidentas tuo nesibaigė. 

- Kodėl nemoki groti? Kodėl dainuoji ne į toną? 

Netrukus įvirto apsaugos vyrukai ir pradėjo semti smarkuolius. Maiklas pajuto naujo gando dvelksmą.

Dienos gandas (kiekvieną kartą - vis kitoks, ANA garantuoja)

ANA kartą buvo paskelbusi, kad menas be skandalo praranda žavesį. Ne už kalnų ta diena, kai koncertų salės pavirs ekscesų ir incidentų teritorijomis. Nepamirškite - eidami į koncertą jūs rizikuojate savo gyvybe! Tai nebuvo tiesa, bet nebuvo ir melas. Kodėl? Apie tai - kitame Dienos gande. 

ANA inf.

Koncertų salė kažkur nuplaukė... Miegas, miegas, miegas.... Kartojo kažkoks balsas. Pramigo Maiklas (tik vieną vieninteliausią kartą!) darbą. Tai buvo didžiausias jo sapnų košmaras, ir jis sykį išsipildė. Praėjusią dieną jam buvo tekę susimokėti kūrėjo mokestį, kuris Absurdistane buvo labai didelis (laimė, dalį jo dengdavo MeLŽK, Meno ligonių žadinimo kasos; šalyje manyta, kad ligoniai tartum miega, ir juos reikia žadinti), nes manyta, kad kūrėjas, atvirai kalbėkim, yra ligonis, toks ne visai protingas žmogus. Institucija, nudyrusi nuo Maiklo beveik visą atlyginimą, tikriausiai jį tiek sunervino, kad šiaip jau sveikata nesiskundžiantis jaunuolis ėmė ir pirmąsyk gyvenime pajuto, kas yra nemiga. 

Vartėsi pusę nakties lovoje, tada sėdėjo prie kompiuterio, tada vėl vartėsi, kol palaimingai užmigo... Išbudo apie dvyliktą dienos. SIAUBAS. 6 ryto, kaip visada, jam reikėjo būti darbe. Praleistų Reptilijaus skambučių - nulis. Tai dar labiau gąsdino. Maiklas šoko į kelnes ir besivalydamas dantis apsirengė. Kone bėgte nubėgo maratoną iki darbo, kartais įšokdamas į kokį autobusą ar troleibusą, kirsdamas kampą, bėgdamas per raudoną šviesą... 

ANA neveikė. Maiklas stovėjo kaip avinas prieš naujus vartus su atvipusiu žandikauliu. ANA veikia kiekvieną dieną, taip negali būti, nebent ČP (neiššifruojamas trumpinys, greičiausiai reiškiantis kažką negero, nors ANA darbuotojai jį šifruodavo kaip Čipolino Pipetė). Maiklas paskambino Reptilijui. Ramus elektrinis Kraftwerk'iškas balsas atsiliepė ir ironiškai paklausė: 

- Tai ką, prie staklių stovi, dirbi? 

Maiklas linktelėjo, nė nesugebėdamas ištarti žodžio. 

- Eik namo, - ramiai atsakė nieko nepaaiškinusi, tobula Reptilijaus balso imitacija. 

Maiklas nudūlino namo. Spėkite, kodėl nedirbo ANA? Minia spėjikų susirinko prie legendinio surūdijusio vamzdžio (jį valdžia nusprendė palikti rūdyti tol, kol liks mažiau nei vienas kvadratinis pusmetris rūdžių) ir bejėgiškai spoksojo į Gedimino pilį, tarsi laukdami pagalbos. Geležinis vilkas nesustaugė, jam buvo šalta, todėl glaudėsi prie pasvirusio Gedimino kaip šunelis, tad pabrukę uodegas spėjikai nukiūtino, nušliaužė, nubėgo į savo urvus, butus, pilis, garažus ar į prieglaudos namus. 

Pabudo Maiklas išpiltas šalto prakaito. Ačiū, Dievui - tik sapnas. Nepramiegojo! Valio! Bet kaip jis grįžo iš koncerto? Maiklas tik prisiminė, kad nurijo kažkokią tabletę: automatiškai, net nepagalvojęs, ką daro, ir užgėrė limonadu... Narkotikai? Taip, kvaišalai! Koks siaubas... Ne, ne, tai nebuvo kvaišalai. Maiklas nevartojo jokių nesąmonių, sukeliančių priklausomybę. ANA darbuotojams išdalindavo Validol tabletes ir aiškindavo, kad tai skatina darbo našumą. Placebas veikdavo. Bet dabar Maiklas susidūrė su šiurpiu koncertiniu placebu, ultraturbosunkiojo metalo sindromu, estradiniu vokaloinstrumentaliniu haliucinogenu, psichotropiniu klubiniu štamu. 

Dienos gandas (kiekvieną kartą - vis kitoks, ANA garantuoja)

ANA ne kartą buvo paskelbusi, kad jei norite tapti narkomanu - eikite į koncertus! Koncerte limonadas pavirsta likeriu, o nekaltas saldainis – ecstasy (jei tiksliau, MDMA, ecstasy, E, X, arba XTC. Teisingas ir protingas ANA kolektyvas ne tik nevartoja kvaišalų, bet kažkada rašė ir apie narkotikus, todėl jiems teko pasidomėti, o pareigūnai, su tuo dirbantys, pripasakojo, kas ir kaip) tablete, o „Validol“ (kad absurdiškai nesustotų širdis!) - sunkiuoju sintetiniu narkotiku, štai taip, - net oras yra pavojingas, jis prisotintas linksminančių dujų, ar dar velnias (jis irgi egzistuoja, bet apie tai kitąsyk) jį žino ko... Tai nebuvo tiesa, bet nebuvo ir melas. Kodėl? Apie tai - kitame Dienos gande. 

ANA inf.

Jei jus vargina, svaigina, narkotizuoja koncertai, nepamirškite, kad yra nemažai melomanų, kurie klauso muzikos tik namuose, išvengdami šiurpaus placebo poveikio. Tebūna su Jumis galia. Ir Metalika. Llica. 

Absurdistanas, 2015 m.