MAIKLAS. Romanas. Kur glūdi esmė?

- Ačiū, Meistre. Ir aš nesitikėjau, bet kur dingo mano įkvėpimas?

- Kančios ir skausmas gimdo stiprius gandus. Tokia jų kaina.

- Kita vertus, esu laimingas, kad aš kartais atsiduriu aklavietėje: tada ateinate Jūs. Tai man garbė ir didžiulis malonumas. 

- Aš nesiūlau tinginiauti, BET reikia ir pailsėti, nes pasekmės persidirbimo, persirašymo - nenuspėjamos. ANA nereikia mirusių didvyrių! Ar ne taip? O dabar - poilsis... Kurį laiką nebūk virtualioje erdvėje, nesėdėk prie kompo. Sėkmės ir IKI!

Meistras Yoda dingo. 

- Lipu ant stogo, pasinersiu į paslaptį: paieškosiu metaforų, žodžių laukų - noriu, kad skubiai atbėgtų poetiniai tekstai, sukrečiantys gandai... Bandysiu ilsėtis – gal pavyks? 

Vėjas (TramontANA) pagalvojo apie Maiklo rytą ir į redakcijos kompiuterį pasiuntė gandą, kad Reptilijus neužfiksuotų Maiklo depresijos ir bejėgiškumo.

Dienos gandas (kiekvieną kartą - vis kitoks, ANA garantuoja)

ANA kartą buvo paskelbusi, kad redakcijoje dirba kūrybingi ir neišsekę reporteriai. Nesileisdami į kai kurias detales, pažymėsime, kad gandų kūrėjas Maiklas yra toks, kokį sukūrė Motina Gamta. Jis neklonuotas, ne modifikuotas. Jis tikras žmogus, todėl tikėkite mūsų gandais, nes jie nepamišę, nedepresuoti ir nesuklastoti. Tai nebuvo tiesa, bet nebuvo ir melas. Kodėl? Apie tai - kitame Dienos gande. 

ANA inf, 
(skirta, ne tik skaitytojams, klausytojams, matytojams (nepainiokite su mąstytojais!), bet ir specialiai Sveikatos superkomisijai)

- Taip, Meistras Yoda pralinksmino mane, viskas, ką jis pasakė, gryna tiesa, bet smogė negailestingai. Hahaha... 

Kabinete jau laukė Reptilijus:

- Laukiu tavo gandų, apšaudyki jais visą šalį!

Mailas kvailai truktelėjo pečiais ir tuoj pat pasigailėjo.

- Kaip jautiesi?

- Gerai, bet galva tuščia... Išsisėmiau... Reikia pakrauti akumuliatorius...

- Labai jau manieringai... Kalbėki trumpai drūtai. Minimalizmas intriguoja, sukelia dėmesį.

- Bose. Mane užplūdo įkvėpimo banga: rieda žodžiai, plazda metaforos, atgyja žodžių laukai, reikia skubiai rašyti gandą!

- Pirmyn! 

Dienos gandas (kiekvieną kartą - vis kitoks, ANA garantuoja)

Pasaulyje yra Dievo kvailelių, ir jų daug, bet tai patys sąžiningiausi ir geriausi žmonės. Jie dažnai vienišiai, arba gyvena dviese vienatvėje. Jų nesupranta, jie net praradę viltį, kad kas nors supras, nors kartais jie susitinka ir atpažįsta vienas kitą. Bet taip būna retai, nes Dievo kvaileliai retai lenda iš savo kiauto. Jiems gera Dievo užantyje, ir jie tyliai daro savo gerus darbus, kurių turbūt niekas niekada neįvertins, niekas apie juos nesužinos, bet tik dėl jų, kaip kalba išminčiai, pasaulis nėra ta vieta, kur gyvena vien mankurtai. Tik ant Dievo kvailelių trapių pečių laikosi sunkus pasaulis, nes jie yra jo sąžinė. Tai nebuvo tiesa, bet nebuvo ir melas. Kodėl? Apie tai - kitame Dienos gande. 

ANA inf, 

- Puiku.... – pagyrė Reptilijus.

„Bet reikia pradžios...“ – pamąstė Maiklas, ir prisiminė...

Maiklas vaikystėje svajojo būti ugniagesiu arba vairuoti troleibusą, bet vėliau ši svaja tapo ne tokia patraukli... Branda sužalojo vaikystę, ir Maiklas jau nesuprato, nežinojo, kuo jis nori būti. Apie viršutinį pyrago sluoksnį jis nesvajojo... Aukštos pareigos ne jam, nes jo tėvai buvo paprasti (prarasti) žmonės: tėvas inžinierius, motina - mokytoja. Iškilti šansų jokių. Tapti šarlatanu, t. y. ekstrasensu, tarologu, chrenomantu jis netroško. Maiklas buvo teisingas žmogus. Dažnai jis jautėsi kaltas dėl visų pasaulio nelaimių.

Tas kaltės jausmas, kuris Maiklą kamavo nuo pat vaikystės, sustiprėjo dar labiau, kai jis sėkmingais baigęs žurnalistikos studijas tapo bedarbiu. Darbo birža - ne redakcija, o pašalpa - ne atlyginimas. Maiklo svajonė išsipildė, tačiau keistoku būdu. Jam teko vairuoti troleibusą, kuris užsidegė, nes kažkoks valkata užsirūkė, o parūkęs byčioką numetė ant grindų. Tikriausiai gaisras prasidėjo nuo laikraščio, kuris mėtėsi troleibuse... (Ir vėl laikraštis... Pasaulis juda spirale...) Degantis troleibusas skriejo į vakaro verpetą, o Maiklas negalėjo sustoti, taip jam patiko ugnis (ją bandė gesinti energingas pensininkas) ir greitis... Per CD grotuvą garsiai pasileido Vidna Obmana ir kaifavo. Paskui, kai prabudo proto likučiai, suvokė, kad čia nebejuokinga, tuomet iškvietė ugniagesius (o gal jie patys prilėkė, jis nebepamena, nes po šio įvykio smarkiai prisigėrė).  

Ir tai buvo stimulas pradėti rašyti. Bet rašyti jam nesisekė. Nei eilės, nei dramos, nei romanai. Viską bandė, net nekenčiamiausią esė žanrą, už kurį Absurdistane buvo vykdoma mirties bausmė. (Eseistai dažnai rašydavo tiesą.) Bet šis pastebėjimas yra nesąmonė, tiksliau gandas. Taip gimė gando idėja, gando žanras...

Tuomet apie jį kažkaip sužinojo Reptilijus, buvęs docentas, ir kadangi jo paskaitos buvo įdomios, skandalingos, - atsidūrė, aišku, ne gatvėje, bet ANA. Reptilijus prisiminė talentingą studentą. Skambutis buvo trumpas. 

- Dirbsi? - paklausė Reptilijus. 

- Kur? - nelabai suprato Maiklas. 

- Šerkšno gatvė devyni, rytoj šeštą prisistatyk. 

- Gerai. 

Taip Maiklas pradėjo savo karjerą ANA. 

Maiklas dažnokai mąstė, kaip būtų susiklostęs jo gyvenimas, jei jis dirbtų TV, Radijuje arba Solidžiame Dienraštyje. Tačiau esmė glūdi kažkur kitur, ne darbe. Bet kur? 

Jūsų klausimas blokuojamas, pabandykite susisiekti su ryšio tiekėju. Mobil-X. 

Absurdistanas, 2015 m.