MAIKLAS. Romanas. Lojalumas

- Nesuprantu, kas yra lojalumas, ar tai susiję su lojimu? – kartą jam prisipažino Maiklas. 

- Nesupranti.... Mane labai nudžiugino tavo atsakymas.

Meistras Yoda patogiai įsitaisė ant odinės sofos. Maiklas buvo ramus, nes svečią matė tik jis, ir niekas daugiau. 

- Aš tikrai, kuo toliau, tuo mažiau pradedu suprasti, kas vyksta aplink mane... Galva tuščia... Tik ant dangorėžio stogo Tramontana, šiaurės vėjas, kviečia mane į kovą.

- Maiklai, nesustok... Nieko neimki į galvą, stenkis suprasti dar mažiau, ir tegu tave gena Tramontana!

- Atleiskit, man atrodo, kad tik dabar pradėjau mąstyti. Gal... 

- „Tik dabar pradėjau mąstyti“, - pasipiktino Meistras Yoda, - jei metei mąstyti (panašiai kaip gerti svaigalus), reikėjo tvirtai laikytis... O dabar vėl nusprūdai...

- TAIP... t.y. NE... 

- Nesiblaškyk, tarp TAIP ir NE!

- GAL, B**T (tiktai ne bliat!)

- Visa pažangi (ir nepažangi!) žmonija laukia, nesulaukia mąstymo LAISVĖS, bet juk ji yra, niekur nedingo. 

Maiklas it skęstantysis griebėsi šiaudo, nors Meistras Yoda jam numetė gelbėjimosi ratą.

- Kažkokie dūrniai (tai tokie žmogai, katrie... skaitykit toliau) sugalvojo Nieko nepirkimo dieną. O kodėl nėra Nieko nežudymo dienos? – Maiklas pakreipė pokalbį kita linkme. 

- Klausi, o kodėl nėra Nieko nežudymo dienos? Keistas tavo klausimas, nes tokios yra visos tavo ir mano dienos, iki pat šio gyvenimo pabaigos. Ir kito...

- Taip... O kaip vabaliukai? Kažkokio tikėjimo (džainų?) atstovai šluotele pasišluoja kelią, kad vabaliuko nesutryptų. Bet juk yra ir pirmuonys, bakterijos, virusai... O kaip dėl jų žudymo? Ar žmogus užsiima tik grandioziniais, akimi matomais objektais ar projektais, ir todėl beveik viską daro tik dėl akių?

- Maiklai, tai - d e m a g o g i j a... Meistras Yoda nenori, kad tu būtum sofistu....

- Sofistas - tas, katras ant sofos besėdįs viską darąs mąsto? 

- Teisingai! Mane nudžiugino tavo žodžiai... Habemus libris (?), - turbūt nelabai taisyklingai lotyniškai tarė Meistras Yoda ir pradingo.

Maiklas karčiai nusijuokė:

- Turėkime knygas, pirkime knygas, skaitykime knygas, ir kas iš to? 

Labai sunku tai pasakyti (nes taip nėra!), kad Maiklas - dūrnius, todėl ANA jis buvo labai vertinamas kadras. Dūrniai apskritai valdžioje ir privačiose struktūrose itin vertinami, todėl pokalbio metu (kai norima įsidarbinti) testuojamas kandidato dūrnumo lygis. Dūrnius klausimų nepateikinėja, vykdo viską taip, kaip liepta, fantazuoja nustatytų normų ribose, penktadieniais geria, neskaito knygų... Tai labai geri kadrai, be kurių nė viena valstybė ar korporacija neišsilaikytų nė valandos. 

Į kabinetą įslinko Reptilijus, jam nerimą kėlė įtartinas Maiklo laisvumas. Ar jis lojalus sistemai? Lojalūs loja - gina šeimininką, sistemą, t. y. Reptilijų. Ar Maiklas gali dėl jo, vyriausiojo ANA redaktoriaus garbės paaukoti savo gyvybę? Per didelė suma! Kukliau... Pavyzdžiui - šiek tiek suteršti savo reputaciją, prarasti gerą vardą?

Maiklas buvo toks naivus vasia, katras nė nesuvokė, kad yra sistemos varžtelis. Jis tiesiog dirbo savo darbą. Pasakė - kurk gandus, kuria. Ir nėra čia ko škaradytis. Gyvybę aukoti? Ne, to jau ne! Maiklas norėjo dirbti, bet ne mirti. Be ANA jis prapultų. Maiklas net nesuvokė, kad pasaulyje yra daug tokių agentūrų kaip ANA, bet jei ir būtų sužinojęs, būtų pamanęs, kad tai gandas. 

Maiklas į viską žiūrėjo kaip į gandą. Kartą net diktuodamas kažkokiam valdininkui savo paso numerį stabtelėjo ir pamąstė, ar tik ne gandą jam sakąs - maža ką... Paskui pagavo save, kad ne, ne gandą. Tai buvo vienas tų retų nušvitimų, traukusių link sunkių praregėjimo durų. Bet jei Maiklas būtų ėjęs link sunkių nušvitimo durų, jis į Kauną iš Vilniaus būtų vykęs per Rygą... Kilpa? Taip! Gyvybės, bet ne mirties... Mums liko tik braliukai, daugiau nieko, todėl keliauti reikia tik per Rygą, ir ne kitaip.

- Maiklai, reikia gando, - griežtai tarė Reptilijus.

- Taip... Bus... Tuojau...

- Nes... – įspėjančiai kostelėjo Reptilijus (o gal jis buvo tiesiog peršalęs). 

Dienos gandas (kiekvieną kartą - vis kitoks, ANA garantuoja)

ANA nė karto nebuvo paskelbusi: sklinda (ne)gandas nuo Malburgo, kad atvyksta vokiečiai. Vokietiją užėmė pabėgėliai, tad kryžiuočiai iš Vacijos vėl tuk, tuk į Baltistano duris. Tai nebuvo tiesa, bet nebuvo ir melas. Kodėl? Apie tai - kitame Dienos gande. 

ANA inf. 

O tai gali trukti ištisus metus, ir ilgiau, kol nauji įvykiai nepakeis Europos žemėlapio. Žemės lapai po lapo sudaro Žemės knygą, jos sudaro Žemės biblioteką, bibliotekos deginamos, ir vėl tenka rinkti lapus...

Absurdistanas, 2015 m.