MAIKLAS. Romanas. Didysis hadronų kolaideris

Bunkeryje jis pirmąsyk nieko nerado, bet jautėsi, kad jame kažkas būvoja. Gal žiurkės, o gal ir dar protingesni padarai. Kaip stalkeris godžiai uosdamas bunkerio kvapą, Maiklas ėjo jo tuneliais, kol priėjo, atrodytų, visada čia buvusį aparatą. Ne, ne laiko mašiną, kaip Kolia Gerasimovas iš 6-osios V 1984 m. balandžio 13 d., penktadienį, o kažką panašaus į hadronų kolaiderį, o gal kokią kvantų mašiną...

Maiklas surado nedidelį, taisyklingai apvalų koridorių, kurio viduje buvo kiek už metrą platesnis vamzdis, apraizgytas laikais, vielomis, kažkokiais keistais prietaisais. Greitintuvas, likęs po Antrojo pasaulinio karo, o gal tarybinis, nepavykęs išradimas, bevertis, numestas, paliktas smalsuolių ir valkatų eksperimentams. Kas jį žino... Ar prietaisas veikia? Kaip jį įjungti? 

Staiga Maiklas pajuto, kad jį kažkas stebi. Nuojauta neapgavo: kažkoks tipas, vilkintis pilku kombinezonu užsimojo didžiuliu veržliarakčiu. Smūgis. Nepataikė. Tik dabar Maiklas pastebėjo, kad užpuolikas buvo labai senas, todėl nesunku buvo jį paguldyti ant menčių.

- Kas jūs?

- Aš mokslininkas, - sudejavo pilkojo kombinezono savininkas, - paleiskite, viską paaiškinsiu.

- Reikėjo mandagiai prisistatyti, o ne pulti...

- Atleiskite, čia lankosi pavojingi tipai ir trukdo man dirbti.

- Tai hadronų kolaideris?

- Panašiai... Jei norite, aš galiu jus geram pusvalandžiui perkelti į praeitį...

- Ar aš sugrįšiu?

- Turėtumėte... Bet, žinote, garantijų nėra, projektas dar neužbaigtas.

Maiklas nutarė surizikuoti. Pilkasis kombinezonas atvėrė liuką.

- Lįskite į vamzdį.

- Klausau, profesoriau!

Užsitrenkė kolaiderio liukas. Pasigirdo trenksmas. Žaibas it rentgenas perskrodė kiaurai.

- Gyvas, ir neskauda, - džiūgavo Maiklas.

Maiklas atsidūrė ilgame koridoriuje ir pravėrė vieninteles duris. Kitų nebuvo. 

„ O už jų nebuvo nieko“, - sufleravo skeptiškas patarėjas.

Deja, Maiklas atvėrė ne Tuštumos (o kaip jis to norėdavo šaltais vasaros vakarais...) vartus, o savo kabineto duris. Prie stalo stovėjo itin piktas Reptilijus.

- Kur valkiojiesi! Reikia gando!

- Bus! – beveik nudžiugo Maiklas.

Dienos gandas (kiekvieną kartą - vis kitoks, ANA garantuoja)

ANA nė karto nebuvo paskelbusi, kad politikų širdyse neliko jokio gailesčio ar atjautos. Vakumas. Ir net išlindę iš kolaiderio vamzdžio „išrinktieji“ liks išrinktaisiais. Jiems nebaisios nei juodosios skylės, nei naujos paradigmos, nei krizės, nei pabėgėlių srautai. Gerovė garantuota. Tai nebuvo tiesa, bet nebuvo ir melas. Kodėl? Apie tai - kitame Dienos gande. 

ANA inf.

Ir nekyla klausimų, kur glūdi tokio požiūrio pradžia? Sunku suprasti, kam skirtas šis klausimas.

Absurdistanas, 2015 m. 

P.S.Tai, kas prarasta, niekada nebegali būti atrasta. Nei praeityje, nei dabartyje, nei ateityje. Ir tai ne gandas. ANA inf.