Pradžia / Radikaliai
 

MAIKLAS. Romanas. (Ne)įmanomas vizitas

Maiklas galvojo, kad artėja prie tikslo, galutinio taško, pergalingos finišo juostelės. Bet nebuvo lietuviškų sportbačių atvirkštiniam maratonui į progresą. Pavojingai klibėjo, paprastais vinimis sukaltas medinis šaligatvis, tik šiek tie aukščiau pakilęs virš kasdienybės purvo. Maiklas pašiurpo: agresyviu, rūgščiu dumblu gaudė balos. Siera, azotas, druska... O kur medus, apelsinai, biskvitai, šokoladas ir kava?

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2015 m. Lapkričio 22 d., 10:25
Skaityta: 42 k.
MAIKLAS. Romanas. (Ne)įmanomas vizitas

- Aš nebijau! – sušuko Maiklas. 

metas įjungti lietaus kameras 
prapliupti šlapdriba
nes balų įtvarai trukdo šuoliui 
o bedugnė čia pat
restorane jau dega šviesos
gilus prožektorių kanjonas pjauna kaukes 
pusiau

sugauti žmonės geria aperityvą ir ruošiasi pietauti
tamsūs veidrodžių stiklai
šaltis
auksinis saksofono blizgesys
popbliuzas 
iškulti interjero dantys 
ambientiškas detoksikacijos ilgesys

bet rankas surakina neišvengiamas apsvaigimas 
nuodais persunktos smegenys niekada neišsiblaivo
amžinos gyvenimo prasmės pagirios
nesėkminga nušvitimo
sąmonėjimo paieška

medituoti trukdo mąstymo tarša
kieta minčių uoliena
benzopjūklai 
šlapios malkos
laužas

dar ne aktyvuota anglis
neblizga dantys 
prisodrinti metalo
svarbu į židinio ugnį pamerkti atšipusį žvilgsnį
įsibrauti į vidų
bet niekas neįeina
ir neišeina 

ANA (Absurdistano naujienų agentūra) buvo įsikūrusi pačiame dangorėžio viršuje. Beveik debesyse, todėl buvo mažai lankytojų. Galbūt klientai bijojo būti sušaržuoti, apgaubti absurdo rūku, nušviesti nesąmonių prožektoriais? Bet šį rytą atsivėrė durys, ir į redakciją įžengė pats Meistras Yoda. Iš vaikystės prisiminimų, iš rožinių sapnų, iš paralelinės tikrovės, iš alternatyvos, ir paslapties. Yoda patogiai įsitaisė sofoje. Pusinio lotoso poza. Kodėl ne pilno? 

- Todėl, kad gersiu arbatą, - atsakė neklaustas Meistras.

- Einu, plauksiu kur nors... Gal netoli... O gal... – nė kiek nesutriko Maiklas.

- Absurdas – yra tik absurdas... Palankaus vėjo! Palankaus PI...

- Va čia tai geras - atomuose, kvantuose surado PI. Mes artėjam... 

- Kas ieško - tas randa... Maiklai, tu JAU atėjai...

- Ne, aš plaukiu... Okeanas neša mane... 

- Tu esi kapitonas Nemo, ir Nautilus grimzta vis giliau ir giliau... Jau pasiektas mąstymo dugnas...

- 10 000 myliu po vandeniu... Tai ne pabaiga... Gylis didėja... Link PI...

- PI tik skaičius, o ČIA (gal būt ANA redakcijoje?) zona, kurioje yra teleportacijos portalas... Požymiai - nauji kvapai, malonūs ir nepatirti... Tu jau patekai į alternatyvią realybę... Tai mąstymo dugnas... Tavo rankose kastuvas... Tu kasi deimantus, aukso akmenukus, platinos žirnius... Tu sugrįši pralobęs... Jei sugrįši...

- Pi yra simbolis... Begalinis skaičius... Apskrita amžinybė.  Pasaulį valdo didelis rožinis Kyškis. 

- ...begaliniai skaičiai... apskrita amžinybė (ir dar kvadratinė laikinybė?) – Maiklai, Tau prasidėjo haliucinacijos... Koncentruokis į kastuvą, nepasitikėk rožiniu Kyškiu, jis apgavikas, paradoksali, pasimetusi asmenybė... Tu ganėtinai protingas, atmink, jau pakaks turto, lipk iš proto dugno aukštyn...

- O aš manau, kad amžinybė ribota... Nėra jokios amžinybės ir begalybės, yra tik galutiniai skaičiai... 

- Maiklai, ir skaičiai nieko nereiškia... Nėra galutinių skaičių... Nėra pirminių skaičių...

- O gal yra tik Nulis? Ir jis iš nieko nesidaugina... 

- Nėra ir Nulio... Neprisirišk prie nulio ar Tuštumos... Yra tik Sąmonė!

- Sąmonė... Ech.... Tas saldus žodis..... O kur Ji, ta Sąmonė?

- Tu ją (Sąmonę) turi - tai faktas! Ir todėl būki Sąmonėje... Ir visa kita ateis tarsi savaime: ir išmintis, ir sėkmė ir ramybė... Tai yra ne-mąstymas, ne-veikimas...

- Tai gal greičiau Sąmonė turi mane, aš tik už virvelių tampoma lėlė? Ačiū, Meistre. HO!!!

- TU ESI SĄMONĖ! o kai nesi Sąmonėje, Tavo protas (Tavo Sąmonės projekcija) pradeda analizuoti aplinkos ir vidaus fenomenus (mintis) ir Tu tampi savo norų, aistrų, minčių, koncepcijų marionete...

- Ok. Aš esu Sąmonė, Jūs esate Sąmonė, mes visi esame Sąmonė. 

Yoda ramiai išgėrė arbatos puodelį. Įstabiai ramiai. Be jokio atsirūgimo. Lygis. Maiklą sužavėjo pamokantis Meistro mandagumas. 

- Maiklai, man metas keliauti...

- Sąmonė atsisveikina su Sąmone... Absurdas kokis tai... Bet gerai... 

- Ne absurdas... Be reikalo apie Sąmonę šneku... be reikalo... Daugiau apie Sąmonę nekalbėsiu... Jau išgėriau visą arbatą... IKI!!!

- Kaip tik man kaip rigpa reikėtų VISKĄ ŽINOTI APIE SĄMONĘ... kas ji, iš kur, su kuo valgoma ir užgeriama. Kaip sąmoningėti...?

- Džiaugiuosi Tavo pasiryžimu. Tavo intelektas, kalbų mokėjimas, darbštumas - tai sėkmės garantas. Linkiu sėkmės!

- Ačiū, Meistre. Kviečiu arbatos Jums nepatogiu metu. 

- Nepatogu atsisakyti... Ačiū...

Meistras Yoda dingo. Ir kas liko? Tik daug tritaškių... Jie krenta kaip sniegas, ir padengia visus žodžius baltu kilimu. 

... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

Štai ir viskas! Nieko nėra tobulesnio už absurdą! 

Absurdistanas, 2015 m. 

Komentarai