Tu Niujorke – neliūdna

TU NIUJORKE - NELIŪDNA

Tu praeik sau pro šalį, juk nesu laukime tobulybių
ar geismų svirduliuojančių girto miesto  svaige -
aš tokia nepritampanti rožė kalnuotų sniegynų,
"rožė" - švokščiu šaržiai, prisidengus skaudžiąja šaipa

Tu praeik kaip kiti, tiek daug kartų praėję,
per kančias, per skriaudas jau užmuštų laikų,
jų tiek daug, jie nebylus prie gatvės susėdę,
cigarete dalijas ar alaus bokalu

Pinigų čia nėra, jie ištirpsta kaip sniegas
su kavos skystalais, prėsko maisto bliūde,
tu čionai gan ilgai, tu taip svetimas, niekas -
miestas dengias  garais, riebalų plėvele

Tu Niujorke - neliūdna, čia yra, kaip yra,
čia tiltai ir laivai laiko  praeitį upės dugne,
tu greitoj minioje, kas ieškota nerasta - nėra,
slėpi dūšią giliai  - neišvogtą, savajam kūne...

PALTAS

Tu nubrisi krantu nepažįstamo miesto,
jojo gatvės pavirtę to keisto  srautu,
upės teka taip sudrumstos siaučiančio vėjo,
tu gedėsi dar nejausto, mielo -  skaudu

Paltas skrieja tarp mūrų, jų sienos taip šaltos,
akys įsmeigtos priekyn - tu ieškai akių,
bet šešėliai tik juokias, jų galvos taip kratos,
jie pavargę nuo miesto,  nuo savo minčių

Dar vitrinuos matai - ten miražai, bet blanksta,
atpažįsti tai tavo svajonės kartu,
išdaužai brangius stiklus ir užmeti paltą,
tyliai brendant jau dviese - tos viltys ir tu...

Niujorkas

11/21/2015