Eternal Liiva. 999 footsteps. Footstep 20

But, this time, first of all the text is printed in Lithuanian (our respect to Lithuanian Jews-Litvaks), then it will be printed in English.

„Golemo“ įrašų studija atgijo. Buvo montuojama nauja aparatūra, surenkami baldai, atliekami apdailos darbai.

- Kalbu ne apie vėją, kuris įkyriai varsto barako duris, ne apie surūdijusį vyrių girgždėjimą, net ne apie rankeną, kuri išmesta nežinia kur... – porino Liiva.

- Tai apie ką tu šneki? – susidomėjo Guuru.

- Rankenos vietoje liko tik kiaurymė, plyšis, skylė...

- Tuštuma?

- Tikslus pastebėjimas, bet nepakankamas... Pribrendo laikas paaiškinti, kas yra Tuštuma. Tai abipusė barako akis, vienu metu žiūrinti, ir į koridorių, ir į kiemą.

- Ar žmogus turi tokią akį?

- Žmogus turi tik pusę akies, todėl jos yra dvi, trys, keturios...

- Tai gal Golemas turi tokią akį?

- Guuru, tiek daug neatsakytų klausimų... Tai didelė laimė, sėkmė. Džiaukis neatsakytais klausimais. Tai gyvenimo ambrozija, nektaras...

- Vadinasi, bet koks atsakymas – tai tik duobė, į kurią įkrenta smalsi mintis...

- Taip, Guuru, klausimai – tai mintys, atsakymai, o taip pat - mintys. 

- Galbūt pranašesnė gestų kalba, Morzės abėcėlė?

- Problemos sprendimas – telepatinis ryšys, nes visus klausimus kuria kalba.

- O kas ieško atsakymų?

- Milijardai individų. 

- Mano klausimas gilesnis...

- O mano atsakymas bus linksmesnis... Paklausyki, Guuru, man labai įdomu, kodėl žmogus, gavęs net ir tikslų atsakymą, nebūna nei patenkintas, nei laimingas. Paklauski manęs, ar dabar šilta? 

- Kokia temperatūra?

- Studijoje 20 laipsnių šilumos... Guuru, ar tau palengvėjo? Ar nuo širdies nusirito sunkus akmuo? 

- Vargu...

- O, jeigu įrašų studijoje būtų 20 laipsnių šalčio, ar pasikeistų tavo požiūris į gyvenimą?

- Ne... Tai jau tikrai... Ypač jeigu nebūtų jokios galimybės pakeisti minusą į pliusą...

- Taip, Guuru, - mėgavosi savo išvadomis Liiva, - galimybių kaita, galimybių realumas ir iliuzija, bet šaltis tikrai atvertų ledines žmonių širdis, ir arbata taptų žymiai skanesnė.

- Vadinasi oras – svarbiausias gyvenimo dėmuo?

- Guuru, nustok kvėpuoti! Nustok piktnaudžiauti žemės atmosfera, įveiki „pražūtingą“ prisirišimą. Dabar įkvėpki giliai, nes tai paskutinis kartas. Atėjo metas atskleisti paslėptas žmogaus galimybes!

- Deja, aš nenoriu būti šio eksperimento auka...

- Tuomet, siūlau kitą, lengvesnį variantą: panirki į Vilnios gelmes (upė visai šalia) ir lauki, kada atsivers gudriai paslėptos žiaunos... Virsk žuvimi, rykliu, ir būk visada sveikas, laimingas ir plėšrus...

- Ar tai tavo svajonė?

- Taip, - kiek padvejojęs patvirtino Liiva, - bet ši praktika gali tapti tavo gyvenimo tikslu... nepamiršk Golemo erdvė dar „kietesnė“ – tai molis, degta keramika.

Guuru užsimerkė ir išgirdo aukštakrosnės gausmą. Garso operatoriai jau pajungė akustines kolonėles. Tuojau prasidės repeticija.