Eternal Liiva. 999 footsteps. Footstep 19

Rudenį ypač sunku surasti ant žemės nukritusius lapus, nes jų pilnos pievos, vejos, girios ir miškai. Kad būtų aiškiau, pasakysiu – nelengva sukvadratinti kubą, jei jis minkštas, molinis, neišdegtas paralelinės erdvės krosnyje. Žinome, kad joks trimatis daiktas netelpa į dvimatę erdvę, ir analogiškai - dvimačiai manuskriptai neatskleidžia paslapčių, tol kol nebūna apšviesti specialiu spinduliu ir tampa erdviniais.

Liiva turėjo beveik visus Golemo gamybos manuskriptus, bet akivaizdžių žinių nepakako, nes paslaptis buvo užfiksuota kitame išmatavime, ir reikėjo sutrūnijusį popieriaus lapą paversti šviesia, trimate holograma. Liiva prisiminė vieną keistą sakinį: „Jeigu ko nors nesuprasite, paklauskite nakties vabalų“ (Suomijos manuskriptas, 3 lapas, 8 eilutė).

- Guuru, man reikia daug, daug jonvabalių!

- Dabar gilus ruduo, teks palaukti vasaros.

- Lauksime...

- Ir ką veiksime laukdami?

- Grosime, dainuosime ir šoksime!

Guuru nedrįso daugiau klausinėti, nes suprato, kad be jonvabalių Golemo reikalai nepajudės iš vietos. Pagaliau, kai Liiva išgėrė trečią arbatos stiklinę, Guuru įsidrąsino:

- Įrašų studija apleista, suniokota... Mums reikia instrumentų, garso aparatūros...

- Supratau, neaiškinki... Reikalas sutvarkytas: mums padės galinga bankininkė, tikra aristokratė.

- Kas ta paslaptinga dama?

- Tuojau pamatysite... Tai ne šio pasaulio būtybė. Ji dėvi ilgą juodą apsiaustą ir visada nešiojasi aštrų dalgį...

- Giltinė, - pašiurpo Rimtė.

- Ta pati... – netikėtai prisistatė ponia Mirtis, - sėkmės atveju sumokėsite man honorarą tokį, kokį sumokėjo Marc Bolan, Jimi Hendrix, John Lennon, Alan Wilson... 

- Nesivarginkite, mes puikiai supratome (ne)gražinamo kredito sąlygas, - šaltai pritarė Liiva.

Ponia Giltinė numetė lagaminą, pilną eurų.

- Čia visokių niekšelių, gangsterių, aferistų pinigėliai, kurių nenusinešė su savimi, - paaiškino ponia Mirtis.

Liiva skubiai užtrenkė dangtį.

- Malonu dirbti su protingais žmonėmis, bet, atleiskite, aš skubu, manęs laukia klientai.

- Iki nepasimatymo! – atsisveikino Liiva.

- Atleiskite, bet Jūs tikras kvailys, - pasipiktino Rimtė.

- Visai ne, - nusijuokė Guuru, - Lietuvoje dar niekas nepadarė pasaulinės karjeros, netapo tikra roko žvaigžde, todėl joks pavojus mums negresia...