Eternal Liiva. 999 footsteps. Footstep 17

Vakare subliūkšta oro balionai, karšto oro kamuoliai, nepailstamai tinkuojantys dangų debesimis. Džiovintus saulėlydžius it nesveikus bulvių traškučius graužia išalkę vanagai. Šventose upėse ereliai žuvininkai gaudo nuodėmių prigėrusias žuvis. Užterštas vanduo skatina nusikalsti. Driežai pavirsta krokodilais ir graužia žvejų tinklus ir valtis. 

Liiva ir Guuru Neryje ieškojo paplūdimio Golemo maudynėms. 

- Nepažinau savęs, nepastebėjau savo Tikrosios prigimties, praėjau pro šalį, nepažvelgęs į paslaptį. Kartą nepažinus, reikia iš naujo pažinti save. Atsiremti į vėjo nulaužtą pušies kamieną, išlaikyti pasiryžimo tiesumą, iškirsti šviesų taką audringame minčių lauke, žengti plačiu, dvigubu žingsniu, apgauti griovius, nekristi į nuodingą musmirių guolį, - samprotavo Liiva.

- Nejaugi nuodingi grybai gali atversti akmenis? – paklausė Guuru.

- Koks tu greitas, nekantrus... Žolėtu miegu užsnūdo paparčiai, jau nuskinti laimės žiedai, užtrenktos paralelinės praskolinto buto durys, pro langą išmesta lova, ant grindų miegoti trukdo įkyrūs antstoliai... Būsiu pasmerktas viduryje gatvės smūgiui į veidą. 

- Liiva, pažvelki – vėjas kerpa žolę, nesužalodamas net stiebelio... 

- Vėjas pakelia lapą aukštyn, beviltiškam skrydžiui į balą...

Draugai nutilo, pagaliau Guuru dainingai prakalbo: trumpai, kapotai, slemuodamas, šiek tiek repuodamas: 

Skauda
kai skauda
fiziškai
Skauda
kai skauda
dvasiškai (kas tai yra?)
Skauda
kai skauda
ir nežinai
kodėl
nes 
Skausmas
Skauda

- Guuru, skauda, nes nesi lankstus it žolė, todėl lūžti... Nieko nereikia keisti, nes niekur neskuba gamta - ji kartoja tuos pačius peizažus, palikdama galimybę juos sunaikinti ar sužaloti...

- Mane laužo gyvenimas, ir bijau (tai tikroji drąsa!), kad kovosiu iki galo.

- Guuru, aš, todėl ir konstruoju Golemą, kad jis sulaužytų Tavo piktą gyvenimą ir Tu liktum gyvas... Užduotis prieštaringa, nelogiška, net pražūtinga, bet kito sprendimo nėra, jeigu nenori susitaikyti su lemtimi... savo dalia... savo vargu...

- O argi įmanoma susitaikyti su savo dalia ir vargu? Oy vey... 

- Guuru, susitaikyti su kančia yra neįmanoma... Todėl ir aš, tiesa savaip, kovoju su piktu savo gyvenimu, aš noriu žiūrėti gerą, malonų, linksmą filmuką, o man transliuoja - siaubiaką... Taip, taip Guuru... Tu ne vienišas: kenčia visi, šioje planetoje nėra nė vieno laimingo žmogaus.

- Yra. Vienas. Bet jis niekam to nesako.