Eternal Liiva. 999 footsteps. Footstep 15

Na, o dabar Golemo molis jau Liivos laboratorijoje... Laborantas ir inžinierius Guuru pradeda pirmuosius darbus... Liiva kažkur dingsta - ieško dviejų deimantų (o gal rubinų?) Golemo akims... Ir dar kažko... Taip, Golemo gamyba labai įdomus dalykas. Į pagalbą „atskubėjo“ gter ma, kurią pavyko rasti Suomijos įlankoje.

Nemotyvuotas, neidentifikuotas, nenusakomas nerimas tvyrojo ore. Reporteriai, žurnalistai, apžvalgininkai ir TV šoumenai tarsi išsikraustė iš proto. Eterį užtvindė slogi Armagedono banga.

Žiniasklaida pamiršo karus, pabėgėlių srautus, apkalbas, paskalas ir postringavo tik apie niūrią Lietuvos, o konkrečiai - apie išgirtosios sostinės krachą, žlugimą, katastrofą. Įdomiausia buvo tai, kad niekas nesugebėjo nurodyti apokalipsės priežasčių. Išseko bulvaro fantazija? Kažkas užčiaupė nasrus? Vargu... Sostinė apėmė panika, paranoja...Ypač sunerimo elitas, kuris į žalsvus čemodanus krovė ne būsimas savo skeletų kaukoles, bet žalsvus dolerius, beveidžius eurus, rublius, juanius, ir kitokią voliutą, akcijas, obligacijas, indulgencijas...

Kultūros ministro referentas Galigantas jau ruošėsi sprukti į Madagaskarą, bet jo pakalikė Arvaidė pranešė siaubingą žinią apie Golemo gamybą.

- Iš kur sužinojai? – pakraupo referentas.

- Aš dirbu Golemo laboratorijoje, kuri įsikūrė šalia Sereikiškių parko apleistoje įrašų studijoje.

- Iš kas tave įdarbino?

- Poetas ir rašytojas Guuru, bet darbams vadovauja labai įtartinas tipas su dar žiauresne pavarde – Liiva. Mane gąsdina dviguba „ii“, bijojau atsisakyti, nes jie mane nudėtų, kad niekam neišplepėčiau...

- Teisingai padarei, - pagyrė Galigantas, - Golemas – tai mitas, pasaka vaikams... Bet tu man informuoki apie visas smulkmenas... Tiesiog įdomu, gal parašysiu straipsnį apie pseudomokslą, šarlatanus, prietarus... Reikia ir man kažką parašyti. Efektingo, sukrečiančio, aktualaus...

Arvaidė (tik niekam nesakykit!) visiems išpliurpė neįtikėtiną naujieną. Kaip ant mielių pakilo nuodingas, sunkiai virškinamas žiniasklaidos pyragas, bet niekas Sereikiškių parke, nei už jo ribų (100 metrų spinduliu) negalėjo rasti įslaptintos laboratorijos, matyt, todėl sostinės kultūroje „užvirė“ nuožmi biurokratų ir kūrėjų kova... Bet tik jau ne dėl paranormalios, paralelinės, užmaskuotos, paslėptos, ar (ne)egzistuojančios Golemo laboratorijos.

Sugrįžęs iš Suomijos, Liiva atsivežė itin slaptus Golemo brėžinius, instrukcijas, ir žinojo jau beveik viską...

- Guuru, laboratorijoje turi būti išdavikas, kitaip nevyks darbai...

- Aš įdarbinau poetę Arvaidę, kuri skundėsi, kad Galigantas ją išvijo iš ministerijos

- Puiku, - nudžiugo Liiva, - galima jau pradėti darbus.

- Kai kurie sufijai sugebėdavo, remdamiesi savo dvasinę energija (himma), projektuoti savo vaizdinius į išorę, kad jie būtų matomi kitiems, bet tai būdavo trumpalaikis dalykas. Kažkas panašaus pasakojama ir apie budistų vienuolius.

Liiva iškalbingai nieko neatsakė, bet Guuru pastebėjo, kad pataikė į dešimtuką. Liiva pasielgė priešingai – ne sukūrė išorinius reginius, bet paslėpė realią įrašų studiją iliuzijos skraiste. Aišku, to reikalavo Golemo gamybos instrukcija. 

P.S. Šio teksto tikslas - skatinti Lietuvoje ir pasaulyje paplitusio antisemitizmo nykimą iki galutinio jo išnykimo. Tebūnie taika!!!