Eternal Liiva. 999 footsteps. Footstep 12

The story is in Lithuanian. 

Švilpė vėjas.

- O vėtros muzika - tai tik pradžia... ir visai nebloga... – postringavo Liiva.

- Matau, kad daug žmonių supykdžiau per gyvenimą... oy vey, prasta mano karma... – tarsi nusiskundė Guuru.

- Ir ką veiki, slegiamas blogos karmos?

- Guuru skaito trolius mumius ir mano, kad tai gera mintis kurti Golemą.

- O Liiva nesitraukia iš mūšio lauko, jis kovoja kaip suomis... lėtai, bet užtikrintai... be to Liiva - yra lyvis ir tai nepaneigiamas faktas... Kaip ir tavo, Guuru, liūdesys...

LIŪDESYS

balomis

liepsnoja pelkėtas ruduo

be ašarų

į giliausias vasaros gelmes

grimzta kaštonų lapai

lietaus lašai

- Guuru, ar aš sergu didybės manija? Galigantas sakė, kad paskutinė stadija, nepagydoma... Dabar neriu į žemės gelmes pavirkęs kurmiu ir ieškau molio. Ar būti po žeme - tai susireikšminimas? Gal būt todėl apie mirusius (tuos kurie po žeme) - arba gerai, arba nieko?

- Puiku.... Ačiū.... – ironizavo Guuru.

- Mes abu sergame... Guuru, dabar supratau ko tave išmokiau - didybės manijos. Tu sergi žvaigždžių liga! Golemas Tave pagydys ir būsi sveikas, kaip išdegtas, keraminis molis, kaip ąsotis, kaip dubuo, kaip Molio Motiejus...

- Taip...

- Guuru, ar galima susireikšminti dar labiau? Ar yra susireikšminimo riba? Jei - taip, tai kas ištinka, peržengus šią ribą?

- Generalissimosusireikšminimas – susireikšminusiausiasysis!

- Tai vadinama barjeru. kas už jo?

- Vedybos...

- Vedybos – tai tau Guuru, bet man yra kitaip, žymiai sudėtingiau, dvasiškiau, iškyliau...

Švilpė vėjas.

- Guuru, atminki, už barjero yra tik Liiva - tobuloje, nepranokstamoje vienatvėje

- Ar tai tu ten esi?

- Taip tai Aš esu Ten!

Guuru prarado norą šnekėti ir klausyti, todėl neišgirdo, kaip Liiva liaupsina save, ir taip apsaugojo save nuo didybės manijos infekcijos, todėl liko sveikas kaip Šveikas.