Neaiškintini įvykiai. Suvalgyti paveikslai

Eidamas ta pačia priemiesčio gatve, Dravenis pastebėjo naują, matyt, ką tik atsidariusią paveikslų galeriją. Akį traukė kukli, skoninga iškaba, o uoslę – malonūs kvapai. Gal čia dar ir bandeles kepa? Nori pritraukti klientus...

Dravenis įsidrąsino ir atidaręs lengvas it pūkas duris, įžengė į vidų. Galerijos sienos buvo nukabinėtos, iš pirmo žvilgsnio, paprastais, neįsidėmėtinais paveikslais. Tapybos darbai buvo itin dekoratyvūs, priminė liaudiškas austines drobes. Pažįstami ornamentai traukė žvilgsnį. Džiugino akį.

- Kiek kainuoja? – atsargiai pasiteiravo Dravenis.

- Kainos labai skirtingos, - komerciškai įtaigiai paaiškino guvi pardavėja, - neškitės bet kurį šedevrą, pasikabinkite ant sienos, estetiškai grožėkitės... Arba pasielkite savo nuožiūra... Sumokėsite vėliau, o jei nepatiks – galėsite grąžinti...

Keistoka pastaba nė kiek nesutrikdė Dravenio: jis nusikabino paveikslą, kuriame buvo nupiešta liūdna, prie spygliuotos vielos pasvirusi saulėgrąža ir parsinešė namo. Kai tik išgėrė arbatos, pabudo ne estetinis, bet kulinarinis susidomėjimas paveikslu. Neįvertinęs, neapmąstęs savo neįprasto apetito, Dravenis sušveitė paveikslą. Gardu... Sakoma, apetitas atsiranda bevalgant.

Dravenis skubiai nubėgo į paveikslų galeriją.

- Patiko? – klastingai pasiteiravo pardavėja.

- Ar galima dar vieną paveikslą?

- Užsikabinote?

- Net nespėjau pakabinti...

- Suprantu... Visi darbai jūsų. Rinkitės.

Suvalgęs antrą paveikslą (net nepažiūrėjęs, kas buvo nupiešta), Dravenis pajuto lengvą šleikštulį, ir pasižadėjo daugiau nevalgyti tapybos darbų. Beliko tik sumokėti už du paveikslus ir pamiršti nelemtą galeriją.

Pirmas meno kūrinys buvo „įkandamas“ – tik 100 eurų, o antras kainavo pasakišką sumą, net 20 000. Dravenis suakmenėjo.

- Jei neturite pinigų, gražinkite tapybos darbus.

- Aš juos suvalgiau...

- Užjaučiu... Dabar jūs kulinarinė auka, desertas meno plėšrūnams.

Tikras estetas gali, o kai kurių nuomone, ir turi būti išvirtas, iškeptas ir ištroškintas su daržovėmis. Ateitį lemia kulinarinis kanibalų išprusimas, inteligencija ir tobulas žmogėdrų skonis. (2030 m. Lietuvių enciklopedija)