- Draveni, kas yra desertas? - žiaumodamas cannoli paklausė Guru Guru, - ar jis pasaldina gyvenimą? Ar gyvenimą būtina saldinti, ar nereikia?
- Guru Guru, ką klausai? Liūdna kažkaip... – itin atsargiai paklausė Dravenis, - gal išjunki grotuvą arba pakeiski CD.
- Velniop muziką, sakai? Ir aš taip manau... Nieko geriau nėra už cannoli... Arba gal geriau, būk draugas, padėk išsirinkt Cassatta? Sakoma, krikščionys pralaimėjo musulmonams Sicilijoje, kai nebegalėjo nevalgyti arabiško saldėsio Cassatta. Mums abiems liūdna, mums reikia deserto. Skubiai deserto, prego. Ir progo - gero, itališko. Su espresso, be abejo. Draveni, juk žinojai, kad popiet italai negeria kapučino kavos?
- Ir tegul negeria! Cannoli – tai saldūs vamzdžiai, kuriais teka... nafta! Geras industrinis skonis! Cassata yra tradicinis saldus Antarktidos ledas, ant kurio bėgioja pingvinai... Prego – tai vištienos šašlykas! NE! Aš vegetaras! Noriu nebent priešistorinio pterodaktilio šašlyko...
- Draveni, dar yra tarpinių tarpeilutinių valgymų, gėrimų, ir dar judesiai - tai judantys saldėsiai...
- Nesupratau - tarpinių tarpeilutinių valgymų... gėrimų... kas tai? Gal būt tarpinis tarpeilutinis valgymas - tai valgymas prie PC kasų eilėje, suvalgai - ir nereikia mokėti... O gal tu nori pasakyti, kad esi skanus ir tave gali suvalgyti plėšrūnas: liūtas, leopardas, aligatorius...
- Nežinau...
- O aš žinau, nors nesu toks kietas filosofas... Nemoku tiek kalbų...
- Ir aš...
- Guru Guru, išsilavinimas ir kalbų mokėjimas - tai ne trūkumas, tai pranašumas! Nereikia įsižeisti... Aš - bemokslis, deja...
- Man diplomai nepadės... kas padės?
- Aš atvažiavau pas tave su Chrysler ir turiu koltą! Žinau galios vietas, galiu organizuoti teleportaciją į geresnę planetą!
- YES!!!
Po vakarienės Dravenis išvažiavo namo, o Guru Guru nugrimzdo į virtualų pasaulį – be jokios teleportacijos.