Guru Guru sugrįžta. Nepabėgėlis arba psichodeliniai pusryčiai

Kažkur nugirsta išmintis sufleravo: „Jei žmogus sotus – jis laimingas“. Iš tiesų alkis didelė kliūtis laimei. Kai žmogų kamuoja badas, netenka prasmės poezija, literatūra, dailė ir muzika. Kaip banalu! Kaip teisinga!

Guru Guru nutarė tapti laimingu paprastai, aiškiai, suprantamai. Jis dar nepusryčiavo. Sugurgė laukinis žarnynas. Atavistinė komanda valgyti. Deja, kulinarinis arsenalas nebuvo nei restoraninis, nei kelioninis. Plastikinis butelis giros, juodos duonos kepaliukas, į popierių suvyniotas sviesto gabalas, plastmasėje lindintis, žiauriai plonai suraikytas sūris. 

Metas valgyti, laikas tapti laimingu. Kiekviena uždelsta sekundė – tai neviltis, depresija, paranoja... Pirmiausiai, Guru Guru panoro mostelti stiklinaitę giros. Apetito sužadinimui, galbūt troškulio numalšinimui, pašalinimui, likvidavimui. Nesvarbu... Bet rauplėtas plastmasinis kamštis nepakluso tvirtoms Guru Guru letenoms. Niekšas! Kamštis nepanoro suktis nei prieš, nei pagal laikrodžio rodyklę. Ką daryti? Guru Guru čiupo reples. Šį kartą necivilizuotas kamštis pasidavė, bet už smurtą atkeršijo gausių putų fontanu, kuris nuo galvos iki kojų apliejo Guru Guru. 

Pirmoji mintis buvo polietileninį „teroristą“ sviesti į šiukšlių dėžę. Bet pagailo. Dar liko pusė butelio giros. Pravers... Dabar atėjo metas sūriui ir sviestui. Bet karas nesiliovė: sviestas išsprūdo iš popierinės pakuotės ir nuskriejo tiesiai į šiukšlių dėžę. Guru Guru atsiduso ir ilgai svarstė, kaip saugiai „atidaryti“ sūrį. Gal paimti kirvį, o gal pjūklą? Guru Guru prisiminė saugų alpinisto kirtiklį. Tiks! Taiklus smūgis ištaškė sūrį į gabalus. 

- Olandiškas niekšas, padugnė! – nusikeikė Guru Guru.

Liko tik duona ir pusbutelis giros. Guru Guru atsargiai pastūmė peilį į šalį, atlaužė duonos kampą, užsigėrė gira. Jis buvo laimingas, ir mintys apie sotų gyvenimą išgaravo iš jo knygomis užgriozdintos galvos. Viskas.  

P.S.Guru Guru negeria giros, bet tai yra visiškai nesvarbu.