Autodafė. Apokalipsė

Erezija Nr. 8

Mes tobulėjam 
Mes progresuojam
Mes žudom regresą
Civilizacijai tariam TAIP
Tūtū mašina
Džrrrr skaitmena (bet labai jau tyliai)
Sudie, Motina Gamta
Mums tu nebereikalinga.

Komentaras:

Ateitis – virtualus pasaulis. Būsime perkelti į kompiuterio plokštes, kristalus, gardeles, debesis, narvelius... Būsime nemirtingi, kol nedings elektra... Nuostabu, siektina... Bet lyrinis herojus nėra tikras savo pasirinkimu, todėl tarsi guosdamas ar teisindamas save, šneka visos žmonijos vardu, pompastiškai tardamas – „mes“. Mes, mes, mes, mes... Gražu, dabar visi taip kalba, lindėdami saugiuose egoizmo kiautuose. Lyrinis herojus eliminuoja tikrąjį save ir Motiną gamtą. Žmonės, kaip birus laikrodžio smėlis, pavirs betonu, ir neliks nė vieno, nesuakmenėjusio, galinčio suskaldyti kibernetinį luitą...