Autodafė. Ar aš Tomás de Torquemada?

Erezija Nr.7

ką tik
sužinojau,
kas yra autodafė
ir nustėrau.
ar aš Tomás de Torquemada?

taip, vargstame abu 
abu labu

inkvizija prisidengė melu 
bet juk pasaulis yra iliuzija, melas
vadinasi, pasaulis prisidengia tuo pačiu, kuo inkvizicija.
taigi visata yra inkvizija, bausmė.

pavargau nuo gyvenimo 
bet gyventi noriu
žinau, labai, labai gerai žinau
tai tėra bio
logija

Komentaras:

Lyriniam herojui nejučia nukrito rožiniai akiniai, ir jis pamatė, kad pasaulis sklidinas kančios. Teisinga, garbinga ir kilnu kaltinti ne pasaulį, bet save. Neprarasdamas nė colio poetinių aukštybių, lyrinis herojus drąsiai prisiima kitų kaltes, ir visai ne todėl, kad išliks nenubaustas ir išvengs visuotinio pasmerkimo. Greičiau priešingai, bus apdovanotas ir pagerbtas. Saugiai gurkšnojant juodą (beveik demonišką!?) kavą, galima įžūliai mąstyti apie istorines nedorybes, samprotauti apie holografinę pasaulio sandarą ir ieškoti saugiai paslėpto kančios mechanizmo. Jau išgertas trečias kavos puodelis ir suvalgytas šokoladinis biskvitas su riešutais, ir nors lyrinis herojus pasijuto sotus, jam reikia kažko aukštesnio nei rafinuota kulinarija. Bet ko? Atsakymą sufleruoja ne darvinistinė evoliucijos teorija, ne genetinės inžinerijos laimėjimai, ne galimybė užšaldyti savo biologinį kūną, bet miglota (kol kas!!!) dvasinė nuostata, slaptas, neidentifikuotas vidinis impulsas. Iki nušvitimo dar toli... Bet kasdien vis stiprėja noras gerti žalią arbata, pakilti aukščiau nevalgomų kavos tirščių, pasiekti debesis.