Autodafė. Edukacinis smurtas ir neįvertintas ruduo

Erezija Nr. 3

profesoriai persikvalifikavo į kilerius
kileriai į profesorius
švietimo reforma vyksta sklandžiai

Komentaras: 

Mokslo džiunglės. Viešpatauja plėšrūnai, pavojai ir siaubas. Armagedono nuotaikos it skysta masė užliejo lyrinio herojaus jausmus ir spėriai sustingo. Betonas. Pražūties akimirka neutralizavo toleranciją ir pakantumą, todėl lyrinis herojus nepagrįstai išsigando kvalifikacijos kėlimo, tobulėjimo, ir urbanistiškai sukietėjęs, įstrigo rudimentinių kastų rėmuose. Deja, lyrinis herojus dar nepribrendo suvokti neišvengiamos profesijų kaitos, universitetinio ar zoninio išsilavinimo universalumo. Matyt, todėl paskutinė eilutė nuskamba nedovanotinai ironiškai, sugadindama poetinio manifesto įtaigumą ir grožį. 

Erezija Nr. 4

Dravenis vis bėga
o kur?
Guru Guru vis klausinėja
o kam?
Ironija nesibaigia
Senatvė ateina
Ruduo Lietuvoje
Gali bet kam numušti optimizmą

Komentaras:

Poetui nepriimtinas rudens maratono grožis, ir užuot bėgęs, jis vis klausinėja, abejoja, samprotauja... Netgi stebisi savo antikrosiniu abejingumu. Ironija? O ironijos čia, deja, nėra, nes sportas tik atitolina senatvę, ir tik įveikus olimpinę distanciją, galima estetiškai grožėtis auksiniais klevais. Liūdna? Na, o optimizmą it prinokusį obuolį visada galima numušti nuo derlingos šakos. Lazda.