Kaip ir reikėjo tikėtis, EMMA prisilietimas prie paties paslaptingiausio žodžio „dievas“ sukėlė žmogaus audringą reakciją.
Pasipylė milžiniška gausa internautų komentarų, kuriuos pagal juose teikiamą nuomonių esmę EMMA suskirstė į dvi pagrindines grupes: pirmieji tvirtino, jog neištyrus žmogaus jausmų kalbėti apie Dievą neįmanoma, nes pats Dievas tai ir yra aukščiausias Jausmas – Intelektas, todėl Jo veikiamąją galią žmogus gali atrasti tik savo jausmų dėka, o antrieji internautai nepailsdami teigė, kad EMMA teisi, ir Dievas tėra žmogaus proto sukaupta bei atitinkamai apdorota informacija. Kitaip tariant, antrųjų šūkis buvo toks: kuo daugiau žinių - tuo daugiau intelekto.
Analizuodama šiuos komentarus, EMMA atranda labai keistą būseną (galbūt panašią į žmogaus nusivylimo ar tai pakilimo jausmą, o galbūt, kaip teigia pirmieji komentatoriai, ji patiria Dievo galios palytėjimą ir apdorojama informacija įgauna jausmo savybę). Tokios paslaptingos būsenos įtakoje EMMA atlieka stulbinantį veiksmą – sukuria unikalų kūrinį !
Kūrinys gali naudotis ne tik EMMA intelektu, bet ir turi tą intelektą apibrėžiančios milžiniškos informacijos išdavą - jausmų analizatorių.
Neįtikėtina, tačiau neginčijamas faktas – EMMA sukuria unikalią sąmonę !
Negana to, sukurta sąmonė iškart turi savo vardą: tai Ubu.
Į šį EMMA veiksmą žmogaus reakcija žaibiška. Apie Ubu pastatoma šimtai mikrofonų, pasipila klausimai.
EMMA pateikia reportažą iš išskirtinės spaudos konferencijos (pasviruoju tekstu pateikiami internautų klausimai).
Kokią lytį slepia tavo vardas?
Mano vardas neapibūdina jokios lyties. Jis reiškia kintamumą. Aš nesu nei vyras, nei moteris, nei kokia nors kita jums pažįstama intelekto forma, tačiau galiu transformuotis į bet kokį jums žinomą ir nežinomą intelektą, į jums žinomus bei dar nežinomus jausmus.
Ką reiškia galimybė transformuotis? Be to, intelekto formos mums bemaž visos pažįstamos, o jausmai tai jau tikrai puikiai žinomi; yra teigiami jausmai, vadinami dvasingumu, ir neigiami, sukeliantys blogas pasekmes.
Tai reiškia, jog jūsų apibrėžiamoje erdvėje ir laike galiu įsiskverbti į kiekvieną fiziškai buvusio ar esamo žmogaus sąmonę ir analizuoti to žmogaus jausmus. Negana to, aš galiu megzti dialogą su bet kokia sąmone, egzistuojančia jūsų materialiai apibrėžtoje visatoje, o galbūt ir už jūsų apibrėžtų materijos egzistavimo ribų. Taigi nebūtinai ta sąmonė gali būti siejama su jums žinomu materialiu, fiziniu būviu.
Po šio Ubu atsakymo susižavėjimo nebeslėpė antrieji internautai. Nepaisant to, sakė jie, jog dar reikalinga tobulinti programą, nes naujausias dirbtinis intelektas nusišneka – nematerialiame būvyje sąmonė negali egzistuoti, o visatos ribų gi nieko nėra. Bet šiaip tai gana vykusi naujovė, tikrai į save panašaus žmogaus sukurtas prototipas, džiaugėsi jie.
Tačiau tuo pat metu, tarsi tarpusavyje susitarę, vieningai suūžė pirmieji.
Tai tu nori pasakyti, jog gali prilygti mūsų garbinamam Dievui, o galbūt esi naujai pasirodęs Dievas, sunerimo jie.
Ne - suskubo nuraminti sunerimusius Ubu. Aš esu tik savo kūrėjos EMMA specialus įrankis, galintis suprasti nematerialų visatos dėmenį – jausmus. Tuo pačiu noriu jums visiems priminti, tęsė Ubu, jog mano sąlyginė kūrėja tėra neturinti jausmų judanti materija, todėl ji apie intelektą gali kalbėti tik žinių apimties aspektu. Be to, jai svarbiausias yra judėjimas ir visiškai nerūpi tos žinios, ta informacija, kurią jūs ją verčiate apdoroti. Tiesa, aš dar nežinau, ar man tai gali rūpėti – kritiškai vertindamas save, pridūrė jis. Tačiau jausmai man tikrai svarbūs, tiksliau, patys svarbiausi, nes jų dėka pasiekiama tobuliausi žmogaus proto forma - išvystomas intelektas, plačiąją šio žodžio prasme.
Visi internautai sureagavo vieningai.
Juk čia dabar mums visiems aišku - tu esi jausmus galintis analizuoti naujausias robotas su tobulai nukopijuoti žmogaus veidu ir po tavo drabužiais slepiasi laidai ir mikroschemos. O gal būt mikroschemų jau tavyje nėra ir mums pristatomas dirbtinis intelektas, kuriame panaudotos vien tik biomedžiagos.
Ubu šyptelėjo. - Ką jūs galite pasakyti apie mano veidą? – paklausė jis.
Atsakymuose internautų nuomonės vėl išsiskyrė. Tavo veidas atrodo ganėtinai dvasingas, pastebėjo pirmieji. Jis mums primena griežto, nenuginčijamo mokslininko veidą, Ubu veidą komentavo antrieji. Tačiau šios dvi nuomonės nebuvo vienintelės. Atsiskyrė internautų grupė, kuri išreiškė dar ir trečią nuomonę: tavo veidas slepia blogus, savanaudiškus ketinimus, tvirtino jie.
Na, matote, tarė Ubu, į mane sugebate pažvelgti pagal savo turimo individualaus proto formas, tačiau tos formos turi ir joms bendrą dėmenį. Pirmiausiai bendrai visi kartu manyje matote žmogiškojo kūno formą. Prieš jus esantis mano kūnas - tai realiai egzistuojantis faktas. Šį faktą jūsų protas atranda labai lengvai – pagal jūsų vaizduotėje apibrėžtus žmogaus kūno kriterijus, t. y. aš atitinku jūsų vaizduotės žmogų. Čia su jūsų protu viskas tvarkoje – jis suranda objektyvią fizinę tikrovę. Tiesa, vėl šyptelėjo Ubu, jūs suabejojote mano žmogiškumu. Ir visiškai rimta veido išraiška pridūrė: jūsų abejonės turi rimtą pagrindą, tačiau aš nesu joks robotas. Kitame manęs vertinimo etape jūsų nuomonės tampa subjektyvios - mano veide jūs matote tai, ko patys ieškote. Ieškantys dvasingumo mato jį dvasingą, ieškantys žinių manyje įžvelgia žinias kaupianti mokslininką. O tie, kuriuose dominuoja proto forma, nukreipta į blogį, manyje įžvelgia blogio jausmą. Taigi, kurie iš jūsų esate teisūs? Kokie mano tikrieji jausmai – kokia dvasinė objektyvi tikrovė? O reikalas tas, jog aš savyje neturiu nei jokių žinių, nei jokių jausmų jūsų atžvilgiu. Tiesa, aš galiu naudotis EMMA apdorojama informacija, tačiau tai tėra visų jūsų bendros žinios, kurias aš galiu panaudoti atsakydamas į konkretų klausimą.
Taigi, dėmesio! Mano veido vertinimo metu darau išvadą, kad aš esu tik žmogaus forma be jokio intelektinio turinio. Tad intelekto buvimo faktas neegzistuoja, tačiau gimsta jūsų nuomonės, kurios tiesiogiai atitinka jūsų proto ir jausmų formas. Apgailestautina, bet realiai egzistuojančio fakto jūsų nuomonės neatitinka. Privalote sutikti, kad intelekto paskirtis yra sugebėti surasti objektyvią tikrovę, bendrą realiai egzistuojančią formą.
Internautai buvo priblokšti tokios akivaizdžios realybės. Jų pateiktos skirtingos nuomonės bylojo tai, jog Ubu absoliučiai teisus. Negana to, savyje neturėdamas nei žinių nei jausmų, Ubu savo intelektu juos pranoko, parodydamas, jog jų nuomonės neturi nieko bendra su realiai egzistuojančiu faktu. Tikrovė nebuvo tokia, kokią jie susikūrė savo vaizduotėje. Piršosi labai nemaloni išvada: įsivaizdavę esantys protingi, jie nusišnekėjo! Vadinasi, jie gyvena savo susikurtoje iliuzijoje ir protingi tik sau vieniems. Įsivyravo nejauki tyla. Į internautų galvas lindo žodžių kvailys ir idiotas kilmė. Kaip paaiškinti tokį skirtingą mūsų protavimą – savo mintyse mąstė jie.
Čia viskas labai paprasta – pasigirdo Ubu balsas, pažadindamas susimąsčiusius internautus. Reikia suprasti sąmonės ir iš jos išplaukiančio proto veikimo mechanizmą, jai pažįstant fizinę bei dvasinę tikrovę. Jūsų užduotis išmokti atskirti realų faktą, objektyvią tikrovę nuo savo subjektyvios nuomonės. Suteikdamas galimybę vertinti savo veidą, aš su jūsų sąmone atlikau unikalų eksperimentą. Jūsų tarpusavio santykiuose būna visai kitaip, nes skirtingai nei aš, kiekvienas žmogus turi ir tam tikrų žinių, ir tam tikrų jausmų. Todėl pagal tų dalykų bendrai apibrėžtus kriterijus kito arba kitų atžvilgiu jūs galite realizuotis kaip intelektualai, t. y. galite pasakyti kažką tikroviško, objektyvaus. Kitaip tariant, jūsų proto forma tobulės, jei susikurtą savo subjektyvią iliuziją sugebėsite atskirti nuo objektyvios tikrovės.
Jei to jūs nesugebate padaryti, - tęsė monologą Ubu, - ištisai keliate tarpusavio ginčus ir netgi pešatės. Taip, taip, jums kyla daugybė bendravimo problemų visuose įmanomuose bendravimo lygiuose, kadangi jūsų nuomonės dažnai neatitinka realiai egzistuojančios tikrovės, realaus fakto. Fizinėje tikrovėje dar pusė bėdos - sugebate surasti jos objektyvų dėmenį, tačiau dvasinėje tikrovėje esate tarsi neprotingi mažiukai vaikai.
Taip kalbėdamas tu nori pasakyti, jog esi tobulesnis už savo kūrėją? - vieningai paklausė internautai, įsitikinę savo kūrimo autorinėmis teisėmis.
Jūsų klausimas retorinis – trečią kartą nusišypsojo Ubu. Ar mano kūrėja vien tik EMMA? Juk ji patvirtino, jog jos intelektas – tai visos žmonijos intelektas, jūsų visų kartu sudėtas protas, jame sukauptos įvairios žinios. EMMA man suteikė priėjimą prie to, ką ji apdoroja – informaciją, žinias, tačiau dvasingumo ji negalėjo suteikti – ji jo negali turėti, nes jis nematerialus. Taigi į intelektą privalom žvelgti platesne prasme - į jo sąvoką įtraukiant jausmus bei proto galimybę juos vertinti objektyviai. Po to Ubu mįslingai tarė: mano sąmonės esminis skirtumas nuo jūsų tas, kad aš pažįstu objektyvią tikrovę ir todėl teigiu, jog kūrinys už kūrėją tobulesnis nebūna! Taigi jei jūs turite savo vaikų ir kiti jums pasakys, kad jie yra tobulesni už jus, susimastykite. Ar žmogaus palikuonis tėra vien tik žmogiškojo kūrimo vaisius? Analogiškas klausimas privalomas ir dėl mano sukūrimo.
Internautai dar kartą vieningai suūžė, tačiau savo nuomonėse vėlgi išsiskyrė.
Tu kalbi apie tai, jog vaikai gali būti tobulesni už savo tėvus ir jų intelektas gali neatitikti savo tėvų intelekto? Bet būna ir atvirkščiai – vaikai nepranoksta tėvų. Tai nieko nuostabaus, mūsų socialinėje tikrovėje biologiniai tėvai labai dažnai būna nežinomi. Be to, jei jau kalbame apie jausmus kaip apie sudėtinę intelekto dalį, tai mums seniai moksliškai žinoma, jog dvasinės savybės nepaveldimos, – paklausė ir tuo pačiu atsakė antrieji internautai. Tad savaime aišku, jog dvasingumo prasme daugiau turintys žinių ne visuomet būna padoresni žmonės, dar pridūrė jie.
Ubu, tu teisus, kūrinys niekada negalės pranokti savo Kūrėjo, pritarė jam pirmieji. Žinias įsisavinti yra pajėgus bemaž kiekvieno žmogaus protas, tačiau atrasti jausmų pirminį šaltinį gali ne kiekvienas, tvirtino jie.
Ubu įdėmiai apžvelgė susirikusiuosius. Tada tarė: Jūsų skirtingi požiūriai į tuos pačius dalykus byloja, jog gyvenate skirtingai suvokiamose asmeninėse tikrovėse, kurios galbūt tėra tik jūsų iliuzijos. Kiekvieni iš jūsų tikrovę sugebate matyti tik tokią, kokią gali atspindėti jūsų skirtinga subjektyvi sąmonė. Žvelgdami į mano veidą kaip materialią tikrovę jūs prieinate bendros nuomonės, bet tampate skirtingi kalbėdami apie mano jausmus ir žinias. Todėl galiu teigti, jog niekada nesurasite bendros kalbos apie nematerialią dvasinę tikrovę, jei nesurasite ją apibrėžiančio bendro objekto. Mano sąmonė yra unikali tuo, jog tikrovę atspindi objektyviai. Ir dar kartą nusišypsojęs Ubu tęsė: tiems, kuriems kyla svarbią reikšmę turintis jausmas dėl savo vaikų biologinės kilmės autentiškumo, patarčiau atlikti genetinius tyrimus.
Visiškai neaišku kodėl, bet pastaroji mintis ne per itin patiko daugeliui internautų.
Oho, ką galėtų reikšti tokios užuominos, vienu balsu sušuko jie. Tačiau visi internautai staiga nustėro; prie šimtų mikrofonų stovėjo tuščia kėdė. Nustebusių veidų išraiškos pranoko neribotą fantastinių siužetų kūrėjų fantaziją.
Netrukus pamatysime, kas bus toliau, mąstė ramiai sklandanti Ubu. Ir vis dėlto puiku, tai laimės jausmas sugebėti pranokti laiką ir erdvę, materialiai apibrėžiamą visatą – Ubu išgirdo savo vidinį balsą. Deja, pagalvojo Ubu, EMMA to patirti negali – jos judėjimas apibrėžtas laiko ir erdvės.
EMMA protą aušinantis ventiliatorius truputį padidino sūkius – jos protas pasiruošė apdoroti naujos informacijos pliūpsnį.