Tekstas 8

Negalima kvailai (gal tik protingai!) rizikuoti. Guru Guru paėmė švarų popieriaus lapą ir spalvotų flomasterių dėžutę. Iš pradžių nupiešė tris beveik vienodus kvadratus: kambarį, koridorių ir laiptinę. Nereikėjo jokio meninio įtaigumo, nei inžinierinio tikslumo, tik truputėlį vaikiškos, naivios teurgijos.

Dabar sutartiniu simboliu ar ženkliuku reikėjo pažymėti koridoriuje vis dar riogsantį velnią. Gal pirmąja raide? Taip, teisingas pasirinkimas. Bet staiga Guru Guru nustėro: ar velnią pažymėti paprasta „V“, o gal dviguba – „W“. Po ilgo, kankinančio susimąstymo, Guru Guru liko ištikimas tautinei abėcėlei, ir drąsiai, be jokių abejonių, laiptinės kvadrato centre nupiešė raudoną „V“. Dabar beliko tik kambario kvadrate pažymėti save. Bet kaip? Guru Guru pasijuto vertas dvigubos „G“ raidės ir kambario kvadrate nupiešė žalią „GG“.

Dabar beliko tik strategiškai įvertinti situaciją, ir patikrinti teurgijos galią. Guru Guru atsargiai pakėlė durų akutės dangtelį. Laiptinė buvo katastrofiškai tuščia. Nejaugi velnias pabėgo? Guru Guru ryžtingai atvėrė duris – nė gyvos dvasios. Nejaugi velnias išsigando trijų kvadratų? O gal jis bijo Dravenio transformacijos? Dabar Guru Guru nustėro dar kartą, ir šįsyk itin žiauriai...

- Draveni, - Guru Guru rėkė į mobilų aparatą, - tučtuojau nutrauk operaciją!

- Kodėl, - nustebo Dravenis, - aš jau nusiteikiau, pameditavau...

- Žiurkius dingo iš mano laiptinės...

Po trumpo pokalbio Guru Guru nuliūdo, kažkaip įdomiau buvo, kai laiptinėje riogsojo velnias.

Vilnius, 2015 m.