Kaip gali pasikeisti žmogaus gyvenimas, jei jį persekioja mitologinis bildukas. Reikėjo tautosakininko konsultacijos, bet Guru Guru nenorėjo tapti pašaipos objektu, paskleidęs žinią, kad prie jo durų dieną, naktį budi velnias. Ir vis dėlto reikėjo kažko imtis. Bet ko? Pralošti Žiurkiui savo sielą? Ne! Tai kaip tada žaisti? Padėti galėjo tik Dravenis: jis bent nepasijuoks iš jo problemos.
- Guru Guru, ar terorizuojamas blogio, tu pasijutai stipresnis, vikresnis, protingesnis? – atsargiai pasiteiravo Dravenis, - ar esi užtikrintas dėl savo praeities, dabarties ir ateities?
- Nežinau, nežinau, dabarties nebijau, ateities dar nėra, bet praeitis jau buvo, ir ji atvira, neapsaugota... Juodasis laiškanešys gali pasikėsinti į mano saulėtą vaikystę, sujaukti jaunystės romantiką. Draveni, ar gali Žiurkius prasibrauti į mano praeitį?
- Manau, kad gali... – šiurpo Dravenis.
- Kaip aš galiu kurti ateities planus, kai praeitis gali būti sutrypta, kai į mano neapsaugotą užnugarį Juodasis laiškanešys gali bet kada įsmeigti nuodingą durklą.
- Guru Guru, ar velnias ir dabar stovi už durų?
- Taip... – atsiduso Guru Guru.
- Pakviesk jį arbatos, reikia sužinoti ko jis nori.
- Jis nori, kad aš praloščiau savo sielą.
- Taip... Dabar jo negalima kviesti. Tegul palaukia už durų... Aš tau padėsiu, - tarė Dravenis, - kažkada aš buvau baltasis vampyras, Nakties lordas, todėl nebijau velnio.
- Bet tu dabar žmogus...
- Aš turiu pasikeisti, transformuotis. Reikia mane nušauti penkiomis kulkomis. Iš šį piktą darbą turi padaryti velniui parsidavęs žmogus.
- Besielis tarnas...
- Būtent, būtent... – patvirtino Dravenis.
- Ir kas tas besielis tarnas?
- Guru Guru, tu jį gerai pažįsti...
- Galigantas?
- Taip... – patvirtino Dravenis, - aš apsaugosiu tavo praeitį, dabartį ir ateitį... Ir tavo Mylimąją.
- Nejaugi nėra kitos išeities?
- Deja, ne...
Dravenis, laiptinėje pamatęs Žiurkių, pasakė:
- Aš greitai grįšiu...
- Ir jau kitoks... – kreivai šyptelėjo Juodasis laiškanešys
- Niekur neik! – nusišaipė Dravenis.
Vilnius, 2015 m.