Tekstas 5

- Paprastos popierinės kortos valdo žemę ir trypia knygų raides, - aiškino nelabasis, -pradėk Žaidimą ir grius metalinė nesėkmių tvora, tau reikia laimės spąstų, į kuriuos tu įkliūsi, sugraužęs troškimų sūrį... Pasisotinęs, ilgai nesidžiaugsi – aš išvaduosiu tave...

- Bet jei išlošiu aš? – prieštaravo Guru Guru.

- Tuomet ateis vasara ir tikras šaltis...

- Nesupratau...

- Dreba tavo žiopli, neprofesionalūs pirštai, nes į delną jau įkando nuodinga viltis. Tuoj užges dangaus akys ir tu pajusi koks yra saldus visatos auksas...

- O jei išlošiu aš? – suriko Guru Guru.

Į kambarį įėjo Guru Guru Mylimoji. Dingo velniūkštis, o gal jo visai ir nebuvo. Tik ant stalo vis dar gulėjo kortų malka. Niekur nedingo. Guru Guru Mylimoji atnešė padėklą. Garavo žalia arbata. 

- Kodėl ne kava?

- Tuoj ateis Dravenis... 

Guru Guru pažvelgė į arbatos servizą. Kodėl tiek daug skaidraus stiklo? Kodėl žvilgsnį temdo arbatžolės? Kodėl pyragas nepanašus į durklą? Nudegino šiurpus arbatos artumas. Galvoje gaudė nematomi elektros virduliai. Kodėl kūrybai nėra laiko? Ant švarko nukrito pyragaitis. Siaura staltiesės aikštele riedėjo basas meduolis. Įėjo Dravenis ir nukrito į fotelį. Išgėrė gurkšnį arbatos ir pradėjo šnekėti niekus:

- Paklausyk, kaip skamba žolė! 

- Trūksta tik velnio... 

- Nežiūrėki į verdantį miestą... Į troškią miesto duobę! – išsigando Dravenis.

- Ar velnias bijo dangaus? – paklausė Guru Guru.

- Guru Guru, užkaltos bilduko akys...

Nukrito žvali nuotaika... 

- Draveni, žvilgsnis neturi atstumo...

- Tau sunku blaivėti... 

- Taip, akina ryški saulė, dar neišritęs sniegas... – atkirto Guru Guru.

Dravenis pamatė kortų malką ir išsigando: nejau Guru Guru pralošė savo turtą?

- Draveni, dar blogiau... Aš ką tik kalbėjau su velniu...

- Trapus mąstymo stiklas, todėl arbatoje paskendo stiklinė, - bandė juokauti Dravenis.

- Taip, Draveni, tuščias mano gyvenimas, dar nė karto neišgertas...

- Lediniai žodžiai...

- Nuvalkioti žodžiai...

Kambaryje tvenkėsi sunkus oras. Sunku gerti arbatą, kai ant kilimo auga dilgėlės ir atsiveria tuščia stalo duobė. Į bedugnę krenta veidas. Dūžta taupyklė, skyla sintetinė akis, kalena šalti dantys, į bankrutavusi banką rieda antikvarinės monetos.

Vilnius, 2015 m., muziejuje kalbasi mumijos, senukas geria mumijų, Mumu išplaukė, muraglia muraglia