Interliudija 7

Rašytojas Hiacintas Plūgas pakilo į tribūną ir pasakė:

- Buvau girtuoklis, o dabar esu poetas... Aš pakilau virš trivialios kasdienybės... Tegul pradžioje kalba Klasikas, o mano kuklios eilės vėliau... 

„Ir saulė šypsojosi danguje. O propeleriai garsiai pasakojo jūrai ir saulei, kad jie neša oru tuos jaunuolius, kurie Tolimuosiuose Rytuose sutraukė vergijos pančius: nugalėjo Bruno Kašetį, vadinamą Nenugalimuoju, nugalėjo britus ir išvadavo milijonus indų iš svetimo jungo, pagaliau – nugalėjo patys save. Išlipo iš skafandrų, iš jūros dugno ir pakilo į orą, į saulės žydrynę. Ir saulė šypsojosi danguje.“ (Justas Pilyponis „Kaukolė žalsvame čemodane“, 2 knyga, psl. 98.,Varpas, Kaunas, 1990 m.)

Taikiai sprogo salė. Pasigirdo kurtinantys plojimai, dūžtančių indų (na, puodų, ne Indijos gyventojų) garsai, padorūs keiksmai ir lengvi smūgiai. Keli klausytojai nuvirto nuo kėdžių, bet greitai salėje įsivyravo lyrinė tyla. Hiacintas Plūgas žemai nusilenkė ir pradėjo deklamuoti eiles:

* (atsikosėjimas uno)

jau 

paruošti vienatvės kontūrai

nes

tarpuvartėse nedygsta klevai

ir tik šlifuoti grindinio akmenys

išlygina šypseną

iki verksmo grimasos

nes

it motociklai rieda

į rūką pamerkti tušti ąsočiai

ir į nugarą jau beldžia alaus kirviai

nes 

tampu nematomas

nes

ištirpstu skersvėjo šešėliuose

nes

- - -

* (atsikosėjimas due)

kvatoju

kai virš stogų 

dreifuoja oro balionas

kai skrandyje loja alkanas šuva

kai tingūs katinai geria saulėlydžio kvapą

* (atsikosėjimas tre)

paprastoje kaukolėje

daug vietos palikta rojaus sodams

ir 

nors gėlių vazonėliai dovanoja nuvytusias gėles

ir 

nuo monitoriaus ekrano šviesos atbunka žvilgsnis 

ir

ant parketo byra akių dulkės

girdžiu

kaip praregi sienos

nugriautos vorų

* (atsikosėjimas quattro)

pažvelgiu

į traktorių

ir

dingsta 

svajonės

* (atsikosėjimas cinque)

po varnų apklausos

paaiškėja

kad nuo tiltų šokama

tik su drabužiais 

* (atsikosėjimas sei)

kiauras maišas

sulopyta bulvė

perku orą

pasvertą 

colinės tvoros

* (atsikosėjimas sette)

agurkai 

neveža namo

troleibusų stotelės 

pakeitė vardus

* (atsikosėjimas otto)

paryčiai išnešti

išmesti ir užkoduoti

gitara išskalbta prieš lietų

atšalus arbatai

paniręs į ledą verda burbonas

negaliu išvengti medžių

augančių patvoriuose

žvilgsnio dugne 

aštrus dilgėlių oras

akyse 

putoja nuodingi ežerai

džiūsta į balą pamerkti batai

negilu

balti drambliai

trukdo keliauti į dykumas

* (atsikosėjimas nove)

pastalėje

atitrūkstu nuo nykios tikrovės

iš gerklės krenta sulaužytos taburetės

dabar galiu dainuoti 

detonuoti

draugai prieš spirdami į dantis

į kilimą nusivalė batus

* (atsikosėjimas dieci)

laiptų mikrofonus suderina tyla

į pliką pakaušį pabeldžia betonas

ir surenka nukritusias sagas 

„Žalsvo čemodano“ kavinė, poezijos vakaronė, 2015 m., Palermas.