Pradžia / Radikaliai
 

Interliudija 6

Guru Guru atvyko į sanatoriją, kurioje nuo pasaulio pavargęs Dravenis (nepagalvokite ko nors blogo, tai nebuvo nei klinika priklausomiems nuo tam tikrų medžiagų žmonėms, nei psichiatrijos ligoninė, tiesiog sanatorija gražiame lietuviškame pušyne, kas juokinga, nes Pušyno gatvėje; be jos miestelyje dar buvo Eglyno, Beržyno ir Ąžuolyno gatvės, tačiau šie medžiai neaugo, tik pušys; miestelis vadinosi Berlynas, ir buvo jis Lietuvoje, prisiekiu, - pasakotojo past.).

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2015 m. Rugpjūčio 28 d., 09:47
Skaityta: 28 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Guru Guru žinojo, kad Dravenis pavargęs, nenorės atsakinėti į klausimus, pasakoti, kokią muziką klauso, kaip jam sekasi, vengs akių kontakto...

Tam jis buvo pasiruošęs, todėl su savimi turėjo granitą. Ne, ne akmens gabalą, kad draugo pliktelėjusią galvą pramuštų. Ne kokosas gi, o protinga, išmintinga galva.

Granita buvo siciliečių gėrimas, kurį jie siurbčiodavo per didžiausius vasaros karščius. Oi padėdavo. Atrodydavo, kad smegenys užšaldavo, kai išgerdavai granitos, sudarytos iš specialiai sumaltų ledukų, citrinos, vandens ir druskos. Tokia proporcija numirėlį galėjo prikelti (kalbama, kad taip yra buvę, iš po granitinio antkapio; nesąmonė, tai juk vaikų pasakos, nors aš tikiu, - pasakotojo past.).

Kai Dravenis išgėrė granitos, akys, kurios ir taip jo didelės buvo, pasidarė kaip lemūro iš Antananararivo priemiesčio.

- Ką... čia... atvežei... - sušvogždė draugas ir ėmė kartoti nuo visko gelbėjančią mantrą.

- Granitą.

- Viskas man.

- Nieko, tuoj praeis blogoji dalis. Kol praeis, papasakok, drauge, kodėl prieš išvykdamas čia, į sanatoriją (o gal visgi tai buvo "psichūškė"? - pasakotojo past.) (ar tu baigsi su savo pastabom, - red. past.) teigei, jog nuotraukose, kurias rodžiau iš Nuragijos, pamatei save, prieš 4000 metų, Saloje...

- Prieš 4000 metų ten buvo gražiau...

- Ir dabar neprastai.

- Nesupranti, Guru Guru, tai buvo rojus. Dabar "rojus". Babelio bokštas sugriuvo, tautos pabiro į visas šalis, viena buvusi tauta išsiskaidė į daleles ir vėl ėmė kariauti. Mes, atlantai, pralaimėjome antrusyk, kai pabėgome iš salos. Su tavim atgimėme daug kur, o dabar štai čia, kur esam. (Skaito: Pušyno ga... eina sau, - pasakotojo past.)

- Sacerdotessa... Burtininkė. Ji buvo įžeista, kad senovinė Su Nuraxis šventykla buvo išniekinta, vanduo užterštas, šulinys uždarytas, nuragas sugriautas. Ji nebuvo pikta, tačiau jos pareiga buvo pagal įstatymą prakeikti tautas... Ir jos išsibarstė...

- Guru Guru, važiuok namo, ten tavęs laukia siurprizas. Išsiunčiau plunksna (radau besimėtančią, tiko) rašytą laišką, tau patiks. Tegyvuoja Star Trekas, Yes ir tebūna pasaulyje taika.

- Iki, Draveni.

Guru Guru sėdo ant motociklo, kurio nevairavo, ir grįžo į namus, kurių nebuvo. Jis irgi kadaise gi buvo atlantas ir mokėjo šiokių tokių gudrybių, pvz., persikelti erdve. (O gal ir laiku, - pasakotojo past.) (Viskas, atsibodai, trinsiu daugiau tave, baninsiu, - red. past.). Taigi, Vilnius, 2015 m., saulė nešviečia, nes naktis. Miaukia katinas. Paskutinis klavišo paspaudimas įvyks po kelių sekundžių.

Komentarai