1.12. Apie materiją

Tačiau, jei  kalbama apie materijos būvį, esantį, pvz., juodojoje skylėje, tai jis nebedera su atomo modeliu, kurio dėka „susišnekama“ su materija ir pagaminama atominė bomba arba branduolinis reaktorius (čia termobranduolinė reakcija sąlyginai valdoma), ar kažkas panašaus, nes juodojoje skylėje į atomo branduolį turėtų būti „įpresuotas“ elektronas. Dėl to negalimi jokie jo šokinėjimai iš jo sukimosi orbitalės į orbitalę ir šviesa nesukuriama, t. y. iš juodosios skylės ji negali ištrūkti (kitaip tariant, dėl materijos supertankio negalima elektrono orbitalė apie atomo branduolį). Toks materijos būvis fizikams klaustukas, jie negali jos stebėti sklindančios šviesos dėka, todėl apie jį sprendžiama iš tam tikros kitokios spinduliuotės ir pan.

Taigi, pastarasis pavyzdys tai kažkas panašaus į tamsiąją energiją (jos egzistavimą rodo didėjantis visatos plėtimosi greitis) kaip apie kitokį nei apie fizikos mokslui žinomą „normalų“ materijos tam tikrą būvį (fizikos mokslui žinomi keturi materijos būviai).

Taigi nepamirškime - kalba liečia MATERIJĄ. Nepainiokime materijos su judėjiška-aristoteliška nematerialaus Dievo sąvoka. Ir  visiškai neatleistina, kai materija ir jos sąveikos jėgos priešinamos su energija. Fizikos mokslo požiūriu paminėti dalykai neatsiejami vienas nuo kito – kalba eina apie materiją, judėjimą..

Kalbant apie didžiulį autoritetą turintį fizikos mokslą, reikalinga nepamiršti, jog šis mokslas vystomas teoretikų ir eksperimentatorių bendrų pastangų dėka. Todėl  teoretikų (fizikų ir matematikų) iškeltos teorijos turi būti eksperimentatorių patvirtintos visatos stebėjimais bei galimais atlikti eksperimentais. Ir tik tuomet teoretikų iškeltos teorijos įgauna galutinį praktiškai veikiančios teorijos statusą.

Taigi akivaizdu, kad teorijos terminas kelia tam tikros painiavos bei nesusipratimų. Ir ne tik tiems žmonėms, kurie su fizikos mokslu neturi nieko bendra. Labai dažnai skelbiamos viena kitai prieštaraujančios teorijos. Dėl to galima kaltinti pačius fizikus, vis labiau vengiančius idėjos ar hipotezės termino.

Taigi iškėlus fizikinę-matematinę idėją (hipotezę apie tam tikrą fizikinį reiškinį), ją tuoj pat skubama pavadinti teorija, tarsi tai užtikrintų eksperimentais bei stebėjimais įrodomą  jos perspektyvą. Kitaip tariant, žmogaus protas gali būti užpildomas teoriniu pasaulėvaizdžiu, kuris su realiai egzistuojančia materialia tikrove gali neturėti nieko bendra.

Taigi, nepaisant fizikų teoretikų dedamų intelektualinių pastangų, daugybė vadinamųjų teorinių teorijų gali niekada nesulaukti savo šlovės valandos.

Labai gerai, kad taip neatsitiko su Alberto Einsteino teorijomis, ir jos mokslinių stebėjimų bei eksperimentų dėka fizikos mokslui vystantis vis labiau buvo pagrįstos.

Ir priešingai: pvz., eterio teorija stebėjimais bei eksperimentais buvo pagrįstai paneigta.