Kaukolių beieškant. Sapnai ir dar kai kas...

Tolumoje suskambo gundantys sirenų balsai:

- Bertai, Bertuk, ateiki pas mus, mes laukiame tavęs... Paskubėk!

Galigantas pabudo išpiltas šalto prakaito: iš pasąmonės gelmių it senas, supuvęs kelmas išniro bevertė praeitis. Referentas prisiminė, kad anksčiau jis buvo tik Bertas, kuklus kultūros savaitraščio „Sidabrinė plunksna“ darbuotojas, plušantis už MMA.

- Daugiau nebus skurdo! Tik didybė! Man reikia kaukolių, kaukolių, kaukolių! - ankstų rytą isteriškai rėkė Galigantas.

Pabudo kaimynai, bet ne referento sąžinė. Tą pačią dieną jis sukvietė smogikų komandą, pasitarti.

- - -

Guru Guru sapnavo tobulus sapnus, kurių nepasakojo niekam, bet tik dabar. Beieškant krištolinių kaukolių reikia slėpti savo mintis, ketinimus, o ypač sapnus. Kai iškyla realus pavojus, reikia atversti knygą, pašnekėti su senais draugais, kurie gyveno, kūrė, kentėjo, ne čia, ne dabar. Kažkur kitur, nežinia kada, nežinia kur...

- - -

O Dravenis iš viso nieko nesapnavo, po pagalve snaudė koltas, o kieme riogsojo senas Chrysler. Kaip nuobodu be tranzito, be Giedrės... Dravenis klausėsi YES (turėjo pilną šios grupės albumų kolekciją), gėrė arbatą ir žiūrėjo pro langą. Švelniai suposi pušų šakos. Spygliai ir vienatvė. Giedrė, paklaikusi nuo krištolinių kaukolių medžioklės, trenkė durimis ir išvažiavo pas gerąjį tėvelį į Labanoro girią.

- Sugrįš, kai nuslūgs pyktis ir pabus smalsumas, - blaiviai konstatavo Dravenis, - jei nesi girtas, reikia medituoti. Pasirinkimo nėra.

Dravenis ant specialios pagalvės prisėdo, sulankstęs kojas į pusinio lotoso pozą. Jėga. Jis kietas, jis meistras. Staiga jo meditaciją nutraukė aštrus, veriantis stabdžių žviegimas.

- Giedrė! Atvažiavo!

Bet Dravenio džiaugsmą užtemdė piktas, valdingas balsas:

- Pabusk, stuobry! Medituoji, kvailioji, manai, esi šventesnis už Dalai Lamą?

- Man, asmeniškai man, Jo Šventenybė padavė ranką! – pasipiktino Dravenis, vis dar sėdėdamas meditacinėje pozoje.

Viešnia spyrė Draveniui į nugarą.

- Baik kvailioti, Beatriče Nida-Nidauskaite, - beveik nudžiugo Dravenis.

- Kelkis, Nakties lorde, čiupk kalaviją ir skrendam į pilį!

- Turiu tik koltą!

- Puiku, nudėsi kokį nors niekšelį, ir aš tavo! – pažadėjo gotė.

- Pasiūlymas gundantis, pamastysiu...

- Užteks sapnuoti! Lekiam!

Ant Dravenio kolto buvo iškaltas absoliučios laisvės kodas: skaičius 108 ir dvi raidės OM. Teleportacija garantuota. Bet kur!

Vilnius. 2015 m.