Kaukolių beieškant. Pirmoji ataka

- Damoms pirmenybė! – tokiu lozungu referentas pradėjo savo kalbą.

- Teisingai, - pritarė Beatričė Nida-Nidauskaitė.

- Taigi, miela, Joana Jautrute, jūs imsitės Guru Guru, pats laikas puolimui, nes jo Mylimoji savaitei išvyko į Švediją.

- Aš ne prostitutė! - pasipiktino Joana.

- Žinau, jūs tauri aukštai pakylėta būtybė, - gudriai laviravo Galigantas, - Guru Guru, kiek žinau, dvasingas žmogus, manau, jūs rasite intelektualų, ne kūnišką kontaktą.

- Gerai, - paraudo Joana Jautrutė.

- Na, o jūs, Beatriče Nida-Nidauskaite, griebsite jautį už ragų. Dravenis – kietas vyrukas, (buvęs?) gotas, poetas, mistikas, vizionierius...

- Nereikia aiškinti, aš pažįstu šį tipą, - pertraukė Beatričė.

- Tuomet imkitės darbo, - paragino Galigantas.

- O mes? – pasipiktino Hiacintas Plūgas ir Protenis Tuščiakalbis.

- Pasėdėkite ant atsarginių suolelio, - kreivai šyptelėjo Galigantas. - Kol kas...

- - -

Savaitei likęs vienas, Guru Guru nutarė pasišvęsti filosofijos studijoms, ir prieš nugrimzdamas į knygų ir kontempliacijos pasaulį, nutarė pasivaikščioti, pravėdinti neramių minčių sklidiną galvą. Prisėdo ant suolelio, perlaužė batoną ir pradėjo lesinti balandžius, varnas ir kuosas. Paukščiai godžiai lesė batono trupinius. Protas nurimo. Guru Guru nugrimzdo į saugią ramybę. Bet palaima buvo nutraukta. Guru Guru pamatė verkiančią merginą. Tai buvo poetė Joana Jautrutė.

- Kas atsitiko? – pasiteiravo Guru Guru, - gal būt galiu kuo nors padėti?

- Tik jūs galite man padėti... Tik jūs...

- Kas nutiko? – dar kartą paklausė Guru Guru, - mes seni draugai, galite man atskleisti visas paslaptis. Garantuoju visišką konfidencialumą.

- Man reikia jūsų žalsvo lagamino, - leptelėjo Joana.

- Lagamino? – nustebo Guru Guru, - ir kodėl būtent mano lagamino?

- Guru Guru, būsiu atvira ir sąžininga... 

Mergina lėtai išklojo visą tiesą apie klastingas ir labai keistas „čemodanines“ Galiganto užmačias, apie smogikų komandą, pažadus išleisti knygas, sumokėti honorarą, premijas... Guru Guru vos sutramdė juoko bangą, bet didžiulės valios pastangomis išliko rimtas ir dėmesingas. Negalima skaudinti jautrios poetės, reikia jai kažkaip padėti. Bet kaip? Guru Guru trumpam susimąstė, ir spontaniškai rado išeitį:

- Nurimkite, referentas serga lėtine šizofrenija. Tuojau pat išvažiuokite iš Vilniaus, nes Galigantas jus greitai perpras ir pradės keršyti.

- Taip ir maniau, - nubraukė ašarą mergina, - važiuoju į kaimą, pas močiutę...

- Rašykite eiles. Jūs gera poetė.

- Ar parašysite recenziją?

- Būtinai. 

Vilnius, 2015 m., recenzijų rašymo ir oficialiųjų kultūros savaitraščių atostogavimo metas