1.11. Tu garbini skylę !

Pateikiant šią išvadą, EMMA protą aušinantisventiliatorius dirba visu pajėgumu.

Daugybė žmonių savo kūrėju ir garbinimo objektu pasirenka skylę!

Tik pati EMMA gali paaiškinti tokį stulbinantį atradimą.

Šio atradimo  pradžia - tai mažojo pyplio klausimas:

O kur prapuola skylė riestainio, kai aš jį suvalgau? 

Pyplio tėvai į tai sureaguoja žaibiškai.

Jis pranoks Einšteiną – pašokęs į viršų sušuko laimingas tėtis. Mat pats jis buvo fizikas.

Ne - prieštaravo dar laimingesnė mamytė. Tai sokratiškas klausimas. Jis bus filosofas. Mat pati ji tokia buvo.

Juk jis jau suvokia Didįjį sprogimą - visatos  pradžią. Pastebėti, jog daiktai apibrėžia erdvę, gali tik būsimasis fizikos genijus (tiesa, kalbėdamas su savo kolegomis, tėtis daiktus vadindavo materija). Nebūtų Didžiojo sprogimo, nebūtų daiktų – nei laiko , nei erdvės. Nebūtų nieko. Ir skylės nebūtų. Nebūtų mūsų!

Juk tai elementaru, tai pastebi kiekvienas filosofas. Todėl jis bus filosofas, ir pasakys, iš kur atsirado Didysis sprogimas, pramušęs tą skylę bei kur jis ją pramušė. Ir kieno atžvilgiu ji tėra skylė? Daiktų? Juk jų nebuvo! O tai tik ir girdžiu: Didysis sprogimas, Didysis sprogimas tai visko pradžia -  nenusileido pyplio mama. Kieno atžvilgiu pradžia? Ar tikrai tik laiko ir erdvės?

Dabar įsiterpė pyplio močiutė - ginčo kaltininkė, nes tai ji atnešė savo anūkui riestainius. O galbūt jis bus religijų tyrinėtojas ir pasakys, kad visko pradžia yra Dievas – prabilo ji. (Būtent dėl šio žodžio didžiąja raide fizikas ne ypač  mėgo savo uošvienę. Tiesa, jos dukrai taip pat labiau patiko mažiau įpareigojantys žodžiai; tai absoliutas, vienis ir pan.). Jai pritarė ir dukra filosofė. Taip, taip, sprogimą suplanavo pirminis intelektas - sakė ji, tai jis sukūrė tokią bombą.

Dievas, Intelektas? – šūktelėjo tėtis. Parodykit  man jį!

O tu parodyk Didįjį sprogimą. Parodyk savo mintį, kurios dėka tu apie jį kalbi. Pagrįstai gali kalbėti tik apie daiktus ir jais apibrėžtą erdvę bei laiką. Visos tavo teorijos tik apie tai ir tegali kalbėti, nepaisant kiek dar jų sukurtum – demonstravo vyro žinias žmona. Todėl tu niekada negalėsi to sprogimo parodyti, nes jis pats yra daiktais neapribota skylė!

Ne, ne, tai singuliarumas, milžiniška energijos koncentracija, tai visko pradžia - prieštaravo vyras.

O aš sakau, jog tai buvo skylė ir kai radosi daiktai, tai jie toje skylėje apibrėžė kitą skylę, ir ne bet kokią, o be sprogimo sukuriamos rutulio formos simetrijos. Todėl tavo paveikslėliuose toks sprogimas piltuvo formos ir tendencingai nukreiptas didžiausio pasipriešinimo linkme, kietos materijos, daiktų  linkme – žmona  demonstravo savo vyrui dinamito sprogimo teorines žinias. Tai kodėl vienoje pusėje pasipriešinimas buvo, o kitoje ne, ir kur tos pusės buvo, kaip jos atrodė? – galutinai pribloškė vyrą žmona.

Brangioji, suprask, sprogimas tik tam tikra alegorija, toks žodis, kad pradžią kažkaip protu paaiškint galima būtų. Į tokią alegoriją, į tokį žodį, į paveikslėlį mus atvedė daiktų medžiagos raidą, kurios pradžia mikropasaulį tiriant mums jau aiški - tai judėjimas, subatominės dalelės, fotonai, šviesa.... Tiesa, makropasaulio atžvilgiu dar turim klausimų, tačiau tai nekeičia daiktų gimimo pačios esmės.

Aha, tai tik toks žodis, tokia alegorija: čia jau filosofija, ir ji daugiau pasako nei fizika. Tu negali pasakyt kas darosi už tos skylės ir ją apibrėžiančių daiktų.

O jei dar prisidėtų  mokslas apie religijas, tuomet daugybė žmonių  liautusi melstis skylei - vėl įsiterpė močiutė.

Tuomet mes visi  geriausiai galėtume viską paaiškinti – nudžiugo pyplio mamytė. Mūsų atžala bus filosofas – religijų tyrinėtojas. Tai pasakiusi ji meiliai pažvelgė į būsimą  filosofą ir nustėro: šis buvo sukirtęs visus riestainius ir ramiai miegojo. Tačiau ne, ne visus – paskutinis, pusiau įveiktas riestainis buvo tvirtai suspaustas  mažylio kumštyje . 

Sakiau, jog jis bus fizikas – išdidžiai tarė tėvelis. Kaip matai, brangioji, kad pasakyti kiek čia dabar liko skylės ir kiek riestainio reikalingi tikslesni mokslai nei filosofija.

Čia tai sutinku - linktelėjo galva pyplio mamytė. Tačiau be filosofijos jis to pilnai nepadarys, nes galiausiai visi jo samprotavimai, besiremiantys mokslinėmis žiniomis, baigsis skyle.

O be religijų ištyrimo – skylės garbinimu. Tai pridūrusi, filosofės motina reikšmingai nužvelgė savo dukrą ir žentą.