Kaukolių beieškant. Egregorai

Kas kita, jei krištolinės kaukolės patenka į šviesias rankas. Tada jos padeda geriečiams įgyvendinti savo (ir kaukolių, ir geriečių!) kilnius siekius.

- Neatiduosiu kaukolių! – riktelėjo Guru Guru.
- Nusiramink, mielasis, mes surasime tavo kaukoles... – ramino Guru Guru Mylimoji.
- Būk tikras! – pažadėjo Dravenis.
- Kaukolės nėra kvailos, jos ieškos manęs, ir blogiečiai jų niekada negaus, - tarsi patvirtino Guru Guru.

Tyliai (o gal garsiai?) burzgė Chrysler motoras. Guru Guru susimąstė apie amžiną variklį, nesenkantį energijos šaltinį, filosofinį akmenį, jaunystės eliksyrą, ir pabarbeno į automobilio skardą. Kieta, bet pramušama... Vienas šūvis iš bazukos – ir visiems galas! Pagelbėti gali tik poezija. Guru Guru pradėjo garsiai deklamuoti eiles:

iš rūko iškirpau balandį leopardą aligatorių
jau slenka džiunglių rytas
užvaldęs bibliotekas palmėmis fikusais agavomis
šalia kaktuso pabusiu knygų aušra
patikimai užrakintas kamščiu be vyno
negaliu būti šventas
išsivaduoti iš košmarų
sapnai grobia šiltas naktis
čerpių stogus palikdami lunatikams

žingsniuoju parketu taku laužu
nebijau lako kankorėžių žarijų
žinau nepaslysiu suvalgęs porciją ledų
išgėręs juodos kavos puodelį...

- Geriau žalios arbatos, - itin nemandagiai pertraukė Dravenis.

Guru Guru užsimerkė, pasvajojo apie espresso ir, didžiulės valios pastangomis nuslopinęs teisėtą pyktį, tęsė toliau:

karjeros viršūnė it pakaruoklio kilpa
perspektyva
nukirstas medis aštrus grėblys
atsarginės rankos pingvinų plunksnos

auksiniais rėmais užderėsiu galerijų salėse
atrajosiu klasikų paveikslus
medumi nupiešiu impresionistų vapsvas
šoksiu prie metalinio pagonių laužo

girių rauda
ekvivalentas gyvsidabris
netenkama galios diktuojant receptus žiogams
šuoliai į vandenį pakeičiami smūgiu į betoną
atriektą pyrago dangų

ties minčių sąsiauriu
išlaisvintu edukacinių varžtų
provokacinių pomidorų
laisvas plaukiu prieš egregoro srovę

Guru Guru nutilo.
- Ar egregoras blogas? – paklausė Dravenis.
- Neutralus, - atsakė Guru Guru.

Vilnius, 2015 m.