Kaukolių beieškant... Pradžia

„Kaukolių beieškant...“ (pavadinimas tikrai bus pakeistas!) - tai nauja knyga apie sensacingus ir paprastus Guru Guru nuotykius. Grįždamas iš Nuragijos, Vilniaus oro uoste paslaptingai dingsta žalsvas čemodanas su trimis krištolinėmis kaukolėmis. Savo lagamino (vėliau bus vartojamas tik „čemodano“ terminas) pasigedo Guru Guru, o mafija bei visagalis Kultūros ministro referentas Galigantas - neįkainuojamų artefaktų, kuriuose glūdi paslėpta galia, išmintis, ir dar kai kas... 

- Pagauti lauke vėją lengviau nei surasti žalsvą čemodaną, - abejojo Dravenis.

- Aš negaliu prarasti krištolinių kaukolių, nes noriu tobulėti, sužinoti didžias paslaptis, - nerimo Guru Guru.

Pokalbis nutrūko, nes neegzistuojančioje bibliotekoje nukrito dar neparašytų knygų lentyna ir žuvo dar negimęs genijus. Guru Guru išgyveno žlungančios ateities viziją, ir jo noras surasti žalsvą čemodaną tik stiprėjo, stiprėjo... Pagaliau delsimas tapo nepakeliamas.

- Draveni, aš negaliu nurimti, sėdėti sudėjęs rankas...

- Toks veiksmas būtų pats teisingausias!

Vėjas nuo žemės pakėlė lapus ir ore montavo, piešė tapė apokaliptinius vaizdus: griūvančius monolitinius namus, Neryje skęstančią bedarbių minią, girtus verslininkų šokius, varlių chorą, plastilino haubicą, kartoninį dangoraižį, karamelinę karuselę... Baisu... Staiga viesulas nurimo. Liko tik šiukšlina automobilių stovėjimo aikštelė.

- Kodėl, aš, kaip visi paprasti žmonės, negaliu sugrįžti namo ir saugiai parsivežti tris krištolines kaukoles... Jokios kontrabandos... Turiu muitinės leidimą, - siuto Guru Guru.

- Sudie, ramus gyvenimėli, - nusijuokė Dravenis.

- Mielasis, pamiršk kaukoles... – ramino Guru Guru Mylimoji.

- Negaliu, - atsiduso Guru Guru.

- Važiuokime! – paragino Dravenis, - mano legendinis Chrysler atlaikys bet kokius šunkelius, greitkelius, žvyrkelius, duobes ir pelkes...

Kažkur mieste verkė Guru Guru kabinetas. Nesugrįš mąstytojas prie rašomojo stalo, nevartys storų, „neįkandamų“ knygų, neparašys nė vieno sunkiai „įkertamo“ traktato. Sprogo toršero lemputė, gedulingai užgeso sietynas, „nulūžo“ kompiuteris, dingo elektra ir internetas.

- Jaučiu, kad mano namuose atjungė karštą vandenį, - pyktelėjo Guru Guru.

- Telepatija? – sukluso Dravenis.

- Klausyk, ar tu dar turi savo koltą? – paklausė Guru Guru.

- Taip... Nejau... – suakmenėjo Dravenis.

- Ne, - nusijuokė Guru Guru, - išauki į orą tris kartus...

Dravenis delsė, abejojo.

- Reikia!

- Tūkstantis velnių ir viena ragana! – nusikeikė Dravenis ir tris kartus pykštelėjo į orą.

Ir kas dabar bus? Ogi nieko... Policininkas į aktyvuotą ginklą neatkreipė jokio dėmesio ir suėmė šlitinėjantį girtuoklį. 

- Viskas žymiai rimčiau, - susimąstė Guru Guru, - važiuojame...

Automobilis nuskriejo į miestą. Prasidėjo nenuspėjami, sunkūs, nepakeliami nuotykiai... Tikras metalas. Ne! Baisiau, kraupiau, nuožmiau, žiauriau... 

Vilnius, 2015 m.