Nuragija. Nežinojimas

- Nejaugi nieko? – abejojo Guru Guru.

Nepaisant akivaizdaus perspėjimo, užsimezgė ilgas ir beprasmiškas pokalbis, nuo kurio vos nenulūžo internetas.

- Kas yra Vilnius? Čia niekas tokio nežino. Vilniaus nėra, pasaulio centro nėra... Ar pasaulio centras plaukia laivu? Gal aplink Salą? - svarstė Guru Guru.

- Guru Guru, aš taip pat nežinau, kur yra Vilnius, bet gyvenu kažkokiame, kažkokio miesto priemiestyje, bet spauda, radijas, TV įkyriai tvirtina, kad čia Vilnius, bet aš tuo abejoju, nes negirdžiu, kaip naktį staugia geležinis vilkas... Gal aš gyvenu Atlantidoje, Saloje?

- Senovės Atlantida.? Įdomu, kodėl žmonės taip pavadino šią hipotetinę vietovę? Ji dar vadinama Sirenų žeme. Kartais nervina vardai, pavadinimai, etiketės... Planetos kažkodėl vadinamos lotyniškai... Toks jausmas, kad apie Atlantidos buvimą jau seniai žinoma, arba ji slepiama, arba dabar kuriama Marse, Mėnulyje. Greitai žinosime, neseniai pažadėta per 4 valandas nuskristi...

- Guru Guru, apie Atlantidą rašė Platonas, žmogus rimtas, išmintingas... Sakoma, kad Egipto piramides statė atlantai, išlikę po kažkokios katastrofos. Jie žinojo slaptas technologijas, kurios laikui bėgant buvo pamirštos, o gal žinomos tik siauram išrinktųjų ratui. Yra versija, kad žemė yra tuščia, ir po tvano atsidarė du keliai - vienas Šiaurės, kitas - Pietų ašigalyje. Ten ir įsikūrė atlantai. O Marsas pilnas paslapčių, tikėtina, kad planetos gelmėse yra protinga gyvybė... Visko ir neišvardysi...

- Kažkas rašė apie Naująją Atlantidą. O Dravenio Ulsteris kurioje jos dalyje?

- Guru Guru, mano Ulsteris nykiame tariamo Vilniaus priemiestyje... Bet man linksma, pas mus apie 85 F, vasara, gamta, ežerai...

- O! Dravenis turi termometrą pagal Farenheitą? Gal ir pagal Kelviną? – šaipėsi Guru Guru, - Draveni, tu sapnų meistro draugas, parašyk, ką sapnuoji, ir kodėl nesapnuoji, kad sapnuoji?... Ir dar vis galvoju... Bet nepamenu, apie ką. Kodėl?

- Galiu atsakyti, - tarė Dravenis, - ogi, todėl, kad visi Salos atstumai susikerta minčių sankryžose, tose abejonių vietose, kuriose Seidais, Menhyrais pavirsta plento žvyras, o aukštos pušys – žole. Mąstytojų smegenys aplimpa duobėtų rievių dulkėmis, ir jau negalima nuo veido nuplėšti debesis, kurie skverbiasi pro akis, kad pažvelgtų į trečios akies dugną... Iš kai detonuoja galva, tiesos ieškotojai sustoja prie spygliuotų tvorų, kurios ištiesina minčių perimetrus, bet už sunkų darbą nesumoka nė cento...

Guru Guru buvo nepatenkintas tokiu atsakymu, jis norėjo paklausti, sužinoti kai ką labai svarbaus, bet delsė. Dravenis pajuto draugo nerimą.

- Guru Guru, tu nori įsitikinti, ar aš žinau paslaptį?

„Jei Dravenis neturi slaptų, sakralių žinių, man gyventi bus lengviau, saugiau, ramiau“, – tyliai mąstė Guru Guru.

- Guru Guru, būk ramus, daug skaičiau, meditavau, daug išklausiau muzikos, bet, patikėk, aš nieko neįgijau, nepasiekiau, nesužinojau...

- Draveni, aš pagaliau įsitikinau, kad tu esi padorus žmogus, - džiugiai nuliūdo Guru Guru.

Saloje prarandamos visos žinios, ir atrandami nauji lobiai, apie kuriuos neturėjome jokio supratimo. Undinėlės, vazos, jūrų arkliukai.

Sala, 2015 m.