Nuragija. Įsibrovimas į sapną

Kartą Dravenis, išlikdamas sąmoningas, sutiko sapnų šalies gyventoją, ir jo paklausė:

- Ar galiu aš įsibrauti į kieno nors sapną?

- Gali tik didieji magai.

- O aš?

- Tu negali...

- Supratau, bet ar aš galiu paprašyti tavęs paslaugos?

- Kokios? – sunerimo sapnų šalies gyventojas.

- Pagal mano scenarijų surežisuoti Guru Guru sapną.

- Gerai, bet tik vieną kartą...

Iš štai ką Saloje susapnavo Guru Guru.

*

Salėje skardėjo kurtinantys plojimai. Guru Guru pakilo į aukštą tribūną: aukso medalis ir Nobelio premija. Guru Guru buvo toks laimingas, kad net pamiršo, už kokius mokslo nuopelnus jis buvo pagerbtas ir apdovanotas. Truputį nervino blizgantis švarkas, bitutė... Staiga salės gilumoje jis pamatė besiskeryčiojantį, bešūkaujantį valkatą. Tai buvo Dravenis. Apsauga išmetė nevykėlį už durų. Nelaukdamas kada pasibaigs iškilminga ceremonija (medalis blizgėjo švarko atlape, o premijos čekis džiūgavo vidinėje kišenėje, prie pat širdies), Guru Guru išbėgo į lauką.

Skandinavija abejingai miegojo. Laikraštininkai abejingai rašė straipsnius rytojaus laikraščiams.

*

Prie išmestų daiktų artėja išmesti gyvenimai, besitęsiantys iki pat išnaktų, laukdami surūdijusio varnos riksmo, plėšraus katino riaumojimo, buldogo nasrų. Naktis dovanoja alkį ir šaltį. Draveniui buvo sunku užmigti ant kieto parko suolelio, atakavo neramios mintys: mokykla, studijos, pirmoji meilė, vestuvės, sūnaus gimimas, bedarbystė, benamystė, badas...

Valkatas paguodžia tik pigus vynas, alus, bet vis sunkiau surinkti pinigus buteliui... Nepastebimai prabėgo aksominė jaunystė, sukasi rankos, dreba galva, linksta kojos. Silpna. Jau galima užmigti. Dravenį pažadino stiprus smūgis.

- Kelkis, padugne! – sušuko Guru Guru.

- Aš inteligentas, baigiau Vilniaus universitetą.

Tik dabar Dravenis pažino Guru Guru, ir gavo į nosį. Veidas paplūdo krauju...

*

Sapnų šalies gyventojas triumfavo.

- Na, kaip, ar patenkintas?

- Reikia sukrečiančios, dramatiškos atomazgos, - nenurimo Dravenis.

- Tuojau bus!

*

Guru Guru rankose atsirado aštrus medžioklinis peilis, ir nieko nuostabaus, juk sapnas. Guru Guru pajudo didžiulį norą smogti peiliu, bet susivaldė ir numetė peilį ant žemės.

*

Dravenis džiūgavo, bet sapnų gyventojas truputį nuliūdo:

- Būtų smagiau, jei smogtų...

- Šaunuolis Guru Guru, - susigraudino Dravenis.

Guru Guru pabudo išpiltas prakaito, ir nusikeikė, bet mandagiai, kultūringai:

- Rupūs miltai...

Sardinija paskendo sapne. Kažkas malė rupius miltus beveik neįkandamai baltai duonai. Kitas kažkas įkalė espresso su vandeniu. Lašėjo padžiauti skalbiniai iš kažkelinto aukšto ant praeivių, bet visi buvo laimingi.

Sapne, žinoma, neabejotina, kad niekada