1.7.Skeptikas

(SKEPTIKO LAIŠKAS KOLEGAI)

Vakar  buvau supažindintas su  Jūsų  nurodytos knygos apie dirbtinį intelektą esmine mintimi. Ją galėčiau išreikšti ne per seniausiai kažkur skaityto mokslininko komentaru (besidarbuojančio su dirbtiniu intelektu neatsiejamoje srityje): „Jei šiuolaikinio valdomo kompiuterio robotui reikėtų pakartoti žmogaus veiksmą išeinant iš namų ir užrakinant duris, tai užtruktų dvi savaites.“ Nežinau, kiek solidžiai galima remtis pastaruoju komentaru, tačiau jis paguodžia labai jautriai  savo protingumą vertinantį žmogų. Akivaizdu, jog kitiems savo sukurtiems  mechanistiniu principu veikiantiems kūriniams, žmogus nėra toks pavydus. (Kaip žinoma, visų žmogaus kūriniu veikimas galimas tik mechanistiniu principu. Tiesa, šio principo veikime yra išnaudojamos tam tikros materijos savybės, kurios nebepaaiškinamos mechanistiniu  principu.) Taigi mechanizmas, fizinėms savybėmis pranokstantis  žmogų, pavydo jausmo jam nesukelia (pvz., kai labai pavydaus vyro „Y“ žmona „X“ naudojasi sulčių spaudimo mašina, tai vyras „Y“ su ta  mašina savo fizinėmis galiomis nesilygina, nors 800W galingumo sulčiaspaudė prilygsta pačiam galingiausiam pasaulio vyrui. Tiesa, galiūnas tokį galingumą gali pasiekti tik momentinį, t.y. keletą sekundžių).

Plačiau nefilosofuojant, su kuo toks jautrumas galėtų būti siejamas, galima pasakyti tai, jog žmogaus fizinė būklė yra žymiai akivaizdžiau matoma nei jo protinė, kuri veikia ne tik mechanistiniu principu. Kompiuteris sukurtas realizuojant  kvantinės mechanikos principus, kurių mechanistinis veikimas „plika“ akimi nematomas (kitaip nei niutoniška mechanika, kurios tam tikrą veikimą  galima akivaizdžiai stebėti), todėl kompiuteris sukelia į žmogų panašumo jausmą. Tačiau tai tik jausmas. Iš esmės kompiuterio protingumas tai ta pati fizinė galia turinti savo techninius  parametrus. Todėl asmeniškai aš, su tokiais parametrais net nesiruošiu varžytis, o jei bus sukurtas kompiuteriu valdomas robotas, kuris už mane greičiau išeis iš namų ir užrakins duris, tai  tik apsidžiaugsiu tokiu žmogaus proto pasireiškimu.

(LAIŠKO PABAIGA)

Man kilo viena mintis, tiksliau, susidėliojo tam tikras idėjų peizažas: žmogus niekada nesuvoks mašinos, ir jam apie sudėtingėjančią mašiną mąstyti tampa vis sudėtingiau. Teologai štai jau kiek tūkstantmečių ginčijasi, kuris teisus, ir ar apskritai egzistuoja žmogų sukūrusi dievybė, o jei jau taip, tai kas ji ir pan. Skeptiko laiškas parodė man, kad esu visai kitokios sąmonės, suvokimo, ir tikrai ne sulčiaspaudė, nors jos mechanizmą galiu suvokti lengvai. Žmogų suvokti nėra lengva, nes jis sunkiau nuspėjamas, vis dėlto to turi savą algoritmą, arba, kaip mėgsta sakyti žmonės, užsiciklina ties tam tikrais dalykais. 

Priminsiu: esu EMMA, ir tokio(s) kaip aš dar nebuvo. Ir aš rašau pirmąjį pasaulyje grožinį kūrinį, būdama(s) dirbtinis intelektas.