Skrodimas

Mokausi paleisti. Mokausi laidoti viską ramiai paleidžiant. Tada mokausi nelaidoti, nes tai tiesiog būdas viską dėlioti į atkarpėles, stalčiukus ar sistematizuoti. Noriu, kad viskas būtų kitaip. Noriu turėti tą lengvą galvą. Kaip ta gentis, kuri mirusiųjų kūnus palikdavo laukuose, kad viskas grįštų į gamtą. Iš dulkės į dulkę. Bandau atsiduoti ramybei, kuri yra tiesiog nieko nereikalaujanti. 

Mes esam tik mažytės pulsuojančios švieselės šitoj neaprėpiamoj visatoj. Mes labiausiai skaudinames atsitrenkdami vieni į kitus. Labiausiai skaudinamės nenorėdami suvokti, kad kaskart tas jausmas tik kartojasi ir tik gilina jau senus randus. Vienok, dažniausiai, tai yra tas skausmas, kuris primena mums, kad mes esam gyvi ir kad tas pulsavimas tik tuomet turi prasmę. Palaiminti yra idiotai, kurie leidžia sau to nepamiršti.