Vidinė erdvė

- Bet patikėk nelengva būti sekliu ir ieškoti savęs, - atsiduso Guru Guru.

- Vidinė erdvė. Kas tai? Gal ketvirtas, penktas, šeštas išmatavimas? O gal paralelinis pasaulis, kurio ieško ir neatranda. Galbūt, vidinė erdvė skirta tik labai tolimoms kelionėms. Kai visai esi arti savęs, ir pradedi regėti kontūrus nakties, kurie ištirpsta tavo mintyse... O gal ir atvirkščiai - mintys ištirpsta tamsoje, kuri šviesesnė už dieną, nes yra nei juoda, nei balta... Sutrikusį, paklydusį apgaubia migla, apsaugo neperšaunamu skydu nuo pikto žvilgsnio, ir tu vėl bėgi laisvas senais takais į naują tikslą, kuris slepiasi tavo širdies gelmėje... Tai kas, kad tu vėl liksi klaidingai vienas, nes regėsi smėlį vietoj aukso, ir pažinsi žodžius pilnus išminties. Nenutilsi, nenukrisi, kai šaus tau tiesiai į krūtinę, kai ištekės visas tavo kraujas ir gyslas užpildys skystas, bet skambus metalas, - tarsi paklausė Dravenis.

Guru Guru išgirdo šiuos žodžius, todėl atsakė, tiksliai, neklystamai ir paprastai:

- Vidinė erdvė. Kas tai? Turbūt kažkas kito nei išorinė erdvė. O kas tada išorinė erdvė? Laukas, namas, kelias, upė? Ne, daugiau - visata. O ir skruzdėlytė. Tai gal vidinė yra ta, kurią operacijos metu chirurgas remontuoja? Vienas ateistas, bet ne chirurgas sakė, nėra jokios sielos, širdis tik raumuo. Vienas chiriurgas, bet ne ateistas sakė, yra siela, ir net neabejojo tuo, nors buvo matęs daug atvertų raumenų. 

Visgi jei kalbėtume apie mikro- ir makro- kosmosus, žmogus žino maždaug 10 pakelta šimtuoju per abi puses. Ar tai daug? Matematikas nusijuoktų, kompiuteristas kvatotųsi - kompiuterijoje toks terminas išvis niekingai mažas. Maimonidas žmogų vadino mikrokosmosu, vadinasi, vidinė erdvė (norisi taip klaustrofobiškai sakyti) yra jame, kažkur užsispaudusi. Juk visatos didybė labai primena žmogaus ir dar mažesnių gyvybės formų mažybę. Vadiname milžiniškus kosminius objektus Arklio, Meškos vardais... Žiūrime į juos per nelabai didelius daiktus, parodančius mums tai, kas yra toli ir erdvėje, ir laike, ir dar už matomo mums siauryčio spektro ribų... 

Kur mūsų vieta šiame pasaulyje? Draveni, kur?

- Guru Guru, tu klausi, kur aš esu? Nėra vidinės erdvės, nėra ir išorinės erdvės... Niekas negali nustatyti savo būties koordinačių... Bet nuostata į vidų yra teisinga, nes apsaugo nuo pasaulio pinklių. Nežinau kur esu, todėl noriu būti vidinėje erdvėje.

- Draveni, pastaruoju metu sapnuoju tik košmarus, kurie, sakoma, yra nuo velnio. Jei piktasis siunčia ženklus, kodėl?

- Guru Guru, jeigu tu sapnuoji košmarus - tai ženklas, kad tave saugo... Ir ženklus siunčia ne bildukas, bet angeliukas... Tavo sąmonė intensyviai valoma sapno metu...

- Vieniems demonas, kitiems angelas... – galbūt kažką pacitavo Guru Guru, ir pridūrė, - o vidinės erdvės koordinates turiu. 2x2 lygu 22. Kur sukt, dešinėn?

- Guru Guru tu sumedžiojai pats save, bet likai gyvas, dar gyvesnis, 1000 kartų gyvesnis... Sėkmingos medžioklės asmeniniame draustinyje, vidinėje rezervacijoje, svajonių safaryje...

Vilnius, 2015 m.