Seklys Guru Guru. Pabaiga

Sunkiausia tai iškvosti užsakovą, sužinoti visas įvykio detales, nes tai kas svarbiausia, auka visada slepia, ypač, jei ji jauna ir graži mergina.

- Norėčiau sugrįžti prie jūsų vaikino pagrobimo temos, - mandagiai pasiūlė Guru Guru.

- Nėra čia ką pasakoti, - pyktelėjo dama, - mano vaikiną pagrobė ateiviai...

Situacija tapo sunki, neišbrendama, nenuspėjama, bet privatus detektyvas privalo ištirti visas bylas. Aušta reputacija, metalinė atsakomybė, legiruota drąsa įpareigojo žengti iki pat smulkiausių nusikaltimo detalių, įvykio šukių. Nebijoti nieko.

Kaip būtų naudinga išgirsti Dravenio patarimą, bet jis, deja, tik pasiūlytų Feng Shui metodus, metodiškai aiškintų, kad išeitis randama stumdant baldus, kita spalva perdažant sienas, keičiant elektros lemputes į galingesnes...

- Gal malonėsite pasakyti, koks jūsų vaikino vardas, profesija, adresas, telefono numeris...

- Guru Guru, - keistai šyptelėjo mergina, - jis privatus detektyvas...

Seklys užsimerkė, tarsi norėdamas išjungti kažkokio kvailo filmo transliaciją. Pagaliau Guru Guru suėmė save į rankas:

- O jūs kuo vardu?

- Čia mano vizitinė kortelė!

Mergina ant stalo numetė stačiakampį popieriaus lapelį ir mandagiai atsisveikino:

- Skambinkite, bet kuriuo paros laiku.

Kai trinktelėjo durys, Guru Guru pažvelgė į vizitinę kortelę. Ji buvo tuščia.

- Ar verta ieškoti savęs? – susimąstė detektyvas, - o kai save surasiu, kam reikės paskambinti, ir kas sumokės honorarą už vidines paieškas?

- - -

Po trijų dienų. Laiškas pašto dėžutėje. Vokas. Voke pirštas. Klonuotas. Ant jo ištatuiruota: honoraras, 33 eurai.

- - -

Guru Guru pėsčias slinko ilga priemiesčio gatve. Namai ir sodai. Kairėje pusėje šaligatvis. Kur eiti? Kur ieškoti? Ko ieškoti? Visur privačios valdos, aukštos tvoros, pikti šunys, ir parduodama žemė.

Vilnius, 2015 m.