*
palei sieną išrikiuoti šiukšlių maišai
varnų pokylio stalai
nakties vaišės
apgaulinga mėnesiena
čerpių stogas
asfaltas
niekur
nebėga valandos
ant žemės nekrenta lapai
šešėliai nelaidoja medžių
*
akmuo
perskaitys mano vardą
mintinai iškalęs abėcėlės raides
bet aš
kaip ir visada
neapsigausiu
palaidojęs žemę
žolę
ir duobę
*
pramogauja liūdnos mintys
kartais atrasdamos dangų
nes ten tiek daug debesų
kad žemėje
jau neliko vietos
gyventi
*
debesys
stipresni už žolę
nes gali pagauti mano mintis
į viršų pakylu lengvas it pūkas
pakėlęs piliakalnį žemyn
ir nenukrentu ant gyvatiško asfalto
nes aukštyn pasukau visų kelių
visas rodykles
*
kai pasibels spalvoti sapnai
nepajėgsiu atverti durų
ir man liks tik atviri langai
ir nesugaunamas mėnulis
*
bet kokį namą
galiu apeiti ratu
jei jį saugo atviras laukas
*
sausas lietus
tai dykuma
jūros miražas
gelsta aukšta žolės galia
raguva sekli
galima bristi
nes kito kranto nėra
ir niekas nepaskęs
išritęs iš sparnuotos
varnų valties
*
gerdamas tyrą vandenį
pamirštu drumzles
kurios niekur nenusėda
ir sukasi galvoje
tol
kol mintys
tampa švarios
*
Vilnius, 2015 m.