Atėjus iš miško (4 dalis)

GURU GURU

Noriu ateiti iš miško į miestą, ir nebūtinai pėsčiomis, nes tai pavojinga visiems pastatams, nes nugrius visi namai, kai aš atnešiu dalelę nuskriausto miško auros, pravirks civilizuotai nuobliuotas medis, pavirtęs vergiška mediena, paprasta lenta.

(nepaprastai atsargiai GURU GURU išlipa iš DRAVENIO Chrysler ir pajunta, kad jo kojos klimpsta į asfaltą tarsi liūną)

VIDINIS BALSAS

Kelias yra pelkė, ryjanti automobilius ir žmones.

(prieina POLICININKAS)

GURU GURU

Jaučiuosi tarsi nusikaltėlis, pagautas su įkalčiais...

POLICININKAS

(rimtai)

Jūs turite teisę kalbėti, bet ir KĄ jūs bepasakytumėte, tai neturės jokios reikšmės ir niekur nebus panaudota.

GURU GURU

Ar aš laisvas?

POLICININKAS

Mieste nėra laisvų žmonių

GURU GURU

Aš dūstu. man trošku...

POLICININKAS

Jau pasireiškia pirmieji abstinencijos požymiai. Nerekomenduoju gerti viduryje kelio, ant stogo, po tiltu, ant laiptų.

GURU GURU

Aš blaivininkas!

POLICININKAS

(globėjiškai)

Nuslėpkite šį faktą.

(iš automobilio išlipa DRAVENIS, GIEDRĖ ir GURU GURU MYLIMOJI)

ASUANO IBIS

Niekam neberūpiu...

DRAVENIS

ASUANO IBIS... Ką tai reiškia? 

GURU GURU

Tai IBIS iš ASUANO. 

GIEDRĖ

DRAVENI, tai toks paukštis. Kartais šventas, dažniausiai – ne.

GURU GURU

(apgirtęs nuo smogo)

Visada šventas... Kur aš atsidūriau?

GURU GURU MYLIMOJI

Mieste, brangusis...

GURU GURU

TOkyo? KYOto? Reikia miestą paversti mišku...

DRAVENIS

Deja, kol kas tik šiukšlynu, šabakštynu, kuriame klaidžioja namai vaiduokliai...

KONTEINERIS

Čia mano sostas! Šnipiškių karalija.

GURU GURU

(svyruodamas)

Viešai atsisakau absurdo. Žinau, kad niekas nepatikės. Bet aš viešai atsisakau absurdo. Dabar pat.

POLICININKAS

(itin geranoriškai)

Nedarykite tokios kvailystės.

GURU GURU

Absurdo nėra... Yra tik... Hm. Viskas nėra absurdiška. Viskas... Bet vis tiek atsisakau absurdo... Absurdas kažkoks...

POLICININKAS

(sunkiai atsidusęs)

Aš tikrai stengiausi jums padėti... Bet jūs ignoravote mano patarimus. GURU GURU, jūs areštuotas!

(uždeda antrankius)

PSICHIATRAS

(išdidžiai)

GURU GURU pagaliau mano pacientas!

(POLICININKAS džiugiai ir greitai nuima antrankius)

POLICININKAS

Aš laimingas! Einu valgyti makaronų!

MAKARONAI

Mes esam PASTA, ne makaronai!!!

ITALAS

Protestuoti, mes protestuoti...

PSICHIATRAS

Bakstelsiu, ir atsijungs filosofas...

(pavirsta GALIGANTU)

GALIGANTAS

GURU GURU, dabar tu patikimose rankose!

VAPSVA MAJA

(įkanda GALIGANTUI į plikę)

Referentas paralyžiuotas, bet tik trumpam!

POLICININKAS

(draugiškai)

Paskubėkite. Už kampo puiki picerija!

P(OL)ICERIJA UTOPIJA

Gaminame tik šviežią miestą, picos tik policininkams ir jiems prijaučiantiems. Kas suvalgo mūsų picą, niekada nebedarys nusikaltimų! 

NUSIKALTĖLIS

(nepatikliai ir karčiai)

Tikiu, kad mano taip sunkiai įgytas žinias jūs pritaikysite savo gyvenime.

TAŠKAS

Mane deda.

NUSIKALTĖLIS

(akademiko tonu)

Man kažko trūksta, bet aš vis tiek kalėjime surinksiu visas mintis. Ar verta?

EPILOGAS

(labai rimtai, tarsi sakytų pamokslą)

Parkas. Eina (ne)vienišas praeivis. Jis rankose nešasi knygą. Ir skaito. Eidamas. Batai paprasti, primenantys kedus, vienas raištelis beveik atsirišęs. Priešais jį važiuoja dviratininkė. Ji neišlaiko pusiausvyros ir krenta ant žolės. Vyras meta knygą, pakelia dviratininkę ir dviratį. Jie tyli. Jie ilgai tyli. Tada kažką tyliai kalbėdamiesi kartu nueina, su savimi pasiėmę į kompaniją ir nenaudėlį dviratį. Knyga taip ir lieka gulėti. Smalsus praeivis ją pakelia ir perskaito eilutę, likusią paskutine puslapyje, kurį buvo atsivertęs (ne)vienišas praeivis. Jis nespėjo perskaityti šios eilutės. Ir greičiausiai niekada nesužinos, kad joje buvo parašyta štai kas: Turime išmokti gyventi su šia dovana.

Labai daug neteisingų išvadų, neramių minčių, nekontroliuojamų jausmų, sunkių abejonių, netikrumo – visai kaip gyvenime.