Namai (1 dalis)

GURU GURU

Ryte pabudau degtukų dėžutėje: medinis, bet nesulaužytas, galvotas, bet neuždegtas.

DRAVENIS

O aš pabudau vidury sienos, pavirtęs elektros laidu.

GURU GURU

Kaip tau pavyko išsilaisvinti?

DRAVENIS

(piktai)

Taip pat, kaip ir tau...

(į kambarį su padėklu įeina GURU GURU MYLIMOJI, ovacijos)

Berniukai – arbata!

GURU GURU ir DRAVENIS susižvalgo

(beveik choru)

Berniukai? 

LEMPUTĖ

(užsidega)

Jaučiu aistrą!

KITA LEMPUTĖ 

(jau deganti)

Šviesai? Aš tai buvau perdegusi aistra jai, bet mane sutaisė... Vėl degu...

ELEKTRIKAS

Lemputės, baikit šnekėt!

(griūna nuo kopėtėlių, regi baltą arklį, kuriuo šuoliuoja Dravenis. Išsigandęs ELEKTRIKAS užsimerkia ir dingsta. Užgęsta abi lemputės)

GURU GURU

(įeina į tą patį kambarį, pasiramsčiuodamas skėčiu)

Įdomu, kokio ūgio buvo Napoleonas?

NAPOLEONAS

(išdidžiai)

Vienas metras ir šešiasdešimt aštuoni centimetrai. Jūs gal už mane gal ir ilgesni, bet ne AUKŠTESNI!

GURU GURU

(užsimoja skėčiu)

DRAVENI, baik vaidinti NAPOLEONĄ

DRAVENIS

(pasipiktinęs sulenda į sieną, girdėti balsas iš betono plokštės)

Ak šitaip! Aš ne beprotis, aš besienis, kiaurasienis, užsienis, vidursienis...

GURU GURU

(juokiasi)

DRAVENI, išlįsk, mano MYLIMOJI atnešė KIŠKIO pyragą

KIŠKIS

Tai dovana!

DRAVENIS

(kalba iš sienos vidaus)

GURU GURU, ar pameni, kaip mums buvo linksma žaisti smėlio dėžėje.

PYRAGAS

(linksmai)

Tai valgysit mane, ar liežuviais pliaukšit?

GURU GURU

(fone groja iškilminga muzika: UPF – Fall In Love With The World)

Niam, niam. Neblogai visai, vyšnių pyragas, pasirodo. Gal Lyncho keptas? Kam juodos kavos? Nes aš tai su pienu.

DRAVENIS

(liūdnokai)

Aš tik arbatą geriu... 

GURU GURU 

(apsimeta piktu, strenkia skėčiu per grindis)

Kas negers kavos, penktą dieną amen... 

AMEN

(lengvai, ramiai)

Kartais ateinu ir vėliau... 

GURU GURU MYLIMOJI

Visada, kai kyla skandalas ar barnis, reikia pasaldinti arbatą medumi.

VAPSVA MAJA

(įskridusi pro atvirą langą)

Medus yr gyvenimo prasmė!

DRAVENIS

(išlenda iš sienos)

Ar pameni, GURU GURU, kai buvome vaikai, mes tikėjome, kad siena negili, kad lengva bristi į kitą pusę. Bet noras pralįsti per sieną kiaurai dar buvo silpnas, nepakankamas, neužgrūdintas AUŠTRINIO, ir mes sugebėjome tik pralįsti pro supuvusios tvoros lentas į kaimynų sodą ir skinti obuolius. Išbėgo BULDOGAS, ir mes sprukdami atgal pametėme batus, ir iš nevilties basi spardėme kelmus tol, kol ataugo nauji miškai, ir mes vėl galėjome paklysti savo naujose svajonėse. Bet NAKTIS aplenkė dieną, o užtraukiami laikrodžiai griuvo nuo sienų ir liūdnai kukavo medinė GEGUTĖ, kol mes svaidėme į ežerą mitologinės EGLĖS kankorėžius, ir nuseko užburto miško upės, subombarduotos KIŠKIO, kuris nenorėjo draugauti su VILKU.

GURU GURU

Kada pagaliau prasidės arbatos gėrimo ceremonija?

(VILKAS ir KIŠKIS išjungia televizorių ir draugiškai, bet nesusikibę už rankų, išžygiuoja jiems vieniems nežinoma kryptimi)

PASAKOTOJAS

(pašnibždomis)

Jie eina gert arbatos. 

GURU GURU

(dar tyliau)

Mes taip pat...

VAPSVA MAJA

Medus ir Taika, Taika ir Medus.

(Visi, net VAPSVA MAJA draugiškai sėda prie stalo.)

Buvo taip skanu, kad arbatos gėrimo ceremonijos nesutrukdė net slidus parketas.